Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) paskelbė gegužės 3-ąją – Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų.

Saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai.

Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendina tarptautinius projektus. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai.

Gegužė – paskutinis pavasario mėnuo

Būdavo, kad gegužę saulė stipriai įkaitindavo, tarsi  karščiu alsuodavo. Šiemet sinoptikai apie karštas gegužės dienas kalba mįslingai, atsargiai… Orų permainos tapo tokios staigios, kad pirmąją gegužės mėnesio savaitę žada ir lietaus, ir šalnų ir snaigių…

Petro Skutulo nuotr.

Hidrometeorologijos tarnyba primena, kaip apie gegužę sakydavo senoliai.  Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą. Lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara. Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.

Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai. Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant. Šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta. Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta. Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą. Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma. O jeigu jie skraido ramiai ir tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus. Jei šiaurės vėjas ima pūsti gegužės pabaigoje, gali užsibūti ilgam.

Hidrometeorologijos tarnyba primena

Žemiausia oro temperatūra -6,8 °C (1995-05-03 ir 1965-05-05, Varėna). Aukščiausia oro temperatūra +32,7 °C (2018-05-30, Druskininkai). 1962-05-28 Vilniaus mieste iškrito kruša, ledėkų skersmuo 30-50 mm. 1975-05-11 Tauragėje krito kruša, ledų  būta net iki 70 mm skersmens. 1968-05-07 Kupiškyje krito vištos kiaušinio dydžio ledai. 1969-05-15 Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s. 1984-05-26 Pakruojyje škvalas 35 m/s. 1981-05-29 viesulas nusiaubė Širvintas. Vėjo greitis ~70 m/s. 1985-05-10 viesulas praskriejo į šiaurės vakarus nuo Nemenčinės miestelio. 1985-05-31 Aunuvėnuose per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių (mėnesio norma ~50 mm). 1978-05-12 Laukuvoje užfiksuota vėliausia sniego dangos nutirpimo data.

Nuskrido balandis, parskrido gegužė

Buvo kovas, po jo atskrido balandis, o štai atplasnojo ir gegužės. Kodėl šis mėnuo turi tokį vardą?

Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja, Majesta – šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė – Linksmybių, valams – Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) – jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.

Parengta pagal Hidrometeorologijos tarnybos inf.