Kvedlinburgo metraščio ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva). Vikipedija

2019 m. sausį Seimas nusprendė, jog kovo 9-oji bus minima kaip Lietuvos vardo diena. Už tokį Atmintinų dienų įstatymo papildymą balsavo 59 parlamentarai, vienas buvo prieš, 13 susilaikė.

Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje 1009 m.  

„Manau, kad kiekvienas iš mūsų norėtų, kad Lietuvos vardas būtų minimas kuo dažniau. Bet aš būčiau pasiūlęs likti prie senojo kalendoriaus ir minėti vasario 14-ają, sakyčiau, švento Valentino dienai suteikiant papildomą prasmę“, – sakė tuomet konservatorius Arvydas Anušauskas.

Jo kolega Jurgis Razma įtarė, kad ši data valdantiesiems „valstiečiams“ gali būti svarbi dėl jų lyderio pažiūrų. „Suprantu, kodėl valstiečiai žalieji labai nori pažymėti tą dieną – nes nužudžius tą vargšą benediktiną vienuolį Brunoną buvo sustabdytas krikščionybės atėjimas į Lietuvą dar keliems šimtmečiams. Galbūt valstiečių žaliųjų lyderiui labai mielas dalykas, kad pagonybė čia dar išliko kurį laiką“, – svarstė konservatorius Jurgis Razma.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas priminė, kad dėl tokios atmintinos dienos į Seimą kreipėsi akademinės bendruomenės atstovai. 2018 m. dešimt šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Jie prašė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose.

„Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Prieš dešimt metų buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių–istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizaciją pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašę Seimo narys, istorikas Arūnas Gumuliauskas.