Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis.

Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

LR Konstitucijoje nustatyta, jog „visų pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, besiremianti demokratijos principais , o Lietuvos valstybę kuria Tauta. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką”.

Šiame įstatyme taip pat yra ir kiti piliečiams svarbūs straipsniai.

Pavyzdžiui, 35-as straipsnis teigia, jog „piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“. 48 straipsnyje pažymima, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Taip pat šiame straipsnyje nustatyta, kad priverčiamasis darbas yra draudžiamas, o priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais, taip pat tokiu darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.

Konstitucijoje pabrėžiama, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas o darbo laiko trukmę apibrėžia Darbo kodeksas (49 straipsnis).

50 straipsnis itin svarbus darbuotojus buriančioms organizacijoms: „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“. O 51 straipsnis nustato, kad „darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti“.

pamarys.eu inf.