„Sengirės fondas“ išpirko pirmąjį mišką Vakarų Lietuvoje 

Rugsėjo pabaigoje nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ pranešime spaudai paskelbė, kad išpirko pirmąjį miško plotą Vakarų Lietuvoje. Šio fondo globojami senieji miškai iki šiol daugiausia buvo Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. „Sengirės fondas“ plečia saugomų miškų plotą ir išpirko pirmąjį sklypą Lietuvos vakaruose.

Miškų plotų įsigijimas skirtingose vietovėse leidžia išsaugoti įvairesnių gyviesiems organizmams palankių buveinių, o naujausio išpirkto miško išskirtinumas – jam priklausantis gabalėlis upės kranto, kuris yra itin reikšmingas bioįvairovei.

Išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Sklypo išskirtinumas – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matomi tokie seno miško elementai kaip stuobriai, virtėliai, šimtmetį švenčiantys ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai bei baltalksniai.

Pasak fondo bendraįkūrėjo režisieriaus Mindaugo Survilos, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi – taip medžių virtuoliai ir šaknys taps puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai.

Prie naujausio sklypo išpirkimo prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigodamas šiemet skirti 20 tūkst. eurų fondo veiklai ir miško plotams įsigyti, juos apsaugant nuo iškirtimo bei žmonių ūkinės veiklos, bei leidžiant jiems pamažu virsti sengirėmis. Iš viso „Sengirės fondas“ nuo kirtimo jau išsaugojo daugiau nei 95 ha senųjų Lietuvos miškų, o šių metų tiksluose – išplėsti globojamų sklypų plotą iki 100 ha.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite