„Sengirės fondas“ išpirko pirmąjį mišką Vakarų Lietuvoje 

Rugsėjo pabaigoje nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ pranešime spaudai paskelbė, kad išpirko pirmąjį miško plotą Vakarų Lietuvoje. Šio fondo globojami senieji miškai iki šiol daugiausia buvo Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. „Sengirės fondas“ plečia saugomų miškų plotą ir išpirko pirmąjį sklypą Lietuvos vakaruose.

Miškų plotų įsigijimas skirtingose vietovėse leidžia išsaugoti įvairesnių gyviesiems organizmams palankių buveinių, o naujausio išpirkto miško išskirtinumas – jam priklausantis gabalėlis upės kranto, kuris yra itin reikšmingas bioįvairovei.

Išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Sklypo išskirtinumas – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matomi tokie seno miško elementai kaip stuobriai, virtėliai, šimtmetį švenčiantys ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai bei baltalksniai.

Pasak fondo bendraįkūrėjo režisieriaus Mindaugo Survilos, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi – taip medžių virtuoliai ir šaknys taps puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai.

Prie naujausio sklypo išpirkimo prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigodamas šiemet skirti 20 tūkst. eurų fondo veiklai ir miško plotams įsigyti, juos apsaugant nuo iškirtimo bei žmonių ūkinės veiklos, bei leidžiant jiems pamažu virsti sengirėmis. Iš viso „Sengirės fondas“ nuo kirtimo jau išsaugojo daugiau nei 95 ha senųjų Lietuvos miškų, o šių metų tiksluose – išplėsti globojamų sklypų plotą iki 100 ha.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite