Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo.

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Merai – ir vykdomoji institucija

Po sprendimo Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėn., atskleidė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai.

Seimas priimta Konstitucijos pataisa sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Iki šiol pagal Konstituciją į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik asmenys, sulaukę 25 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos parlamente dirba tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų.

Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

Taip Lietuvos parlamentas įgyvendino Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Konstitucijos metai

Kartu primename, kad 2022 metai yra paskelbti Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 2022-aisiais sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. Šios priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Beje, prieš tai paskutinį kartą mūsų šalies pagrindinis įstatymas buvo keistas 2019 m. Tuomet Seimas įteisino individualų konstitucinį skundą ir sudarė galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ELTA