Seimas pritarė nuolatinės principinės kariuomenės struktūros pakeitimams (į principinę kariuomenės struktūrą įtrauktas divizijos dydžio karinis junginys, kiti junginio ir dalinio sąvokas atitinkantys kariniai vienetai) ir jais sukomplektuotas reikiamas krašto apsaugos sistemos personalo skaičius (patikslintas pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičius, atsižvelgiant į Seimui pateiktą svarstyti naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo projektą).

Principinė kariuomenės struktūra papildyta nauju kariuomenės junginiu – Pėstininkų divizija. Numatoma papildyti Lietuvos pajėgumus artilerijos pulku, bus formuojamas karaliaus Mindaugo tankų batalionas, inžinerijos bataliono struktūra pakeista į pulko struktūrą.

Į Principinę kariuomenės struktūrą į specialiųjų operacijų pajėgas, greta jau esamų Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono ir Ypatingos paskirties tarnybos, įtraukta Kovinių narų tarnyba, Mokymo ir kovinės paramos centras. Taip pat pritarta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Pociaus siūlymui į karines oro pajėgas įtraukti Ginkluotės ir technikos remonto depą, o į Logistikos valdybą – Depų tarnybą.

„Kadangi Lietuvos kariuomenė transformuojasi – į Lietuvą atvyksta pastiprinimo pajėgos – Vokiečių brigada – atsiranda tam tikrų karinių vienetų, kurie vykdys ir aptarnaujančias funkcijas, poreikis. Į Šiaulių aviacijos bazę atvyksta ne tik NATO oro policijos misiją vykdantys vienetai, bet ir vienetai, kurie dalyvauja įvairiose pratybose. Jeigu mes matome perspektyvą, kad iš NATO oro policijos misijos pereisime į oro gynybos užduočių vykdymą – atsiranda poreikis ginkluotės ir technikos remonto depo išaugimo į didesnį vienetą“, – sakė A. Pocius.

Įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliotų toks ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų karių skaičius: aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000; rezervo karių skaičius – iki 2 000.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. bendras ribinis karių skaičius būtų nustatomas nuo 20 840 iki 29 380. Iš šio skaičiaus: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600; ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 240 iki 7 040 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, įgijusių Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), – nuo 50 iki 100; ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300; ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.

Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymui  vieningai pritarė 106 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Saulė Eglė Trembo