Seimas po svarstymo pritarė siūlymui didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas

Seimui po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komitete patobulintam Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus.

Siūloma, kad už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, mokama: dviem paroms – 3 eurai; mėnesiui – 15 eurų; metams – 50 eurų. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti paleidžiant žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, būtų mokama: mėnesiui – 10 eurų; metams – 25 eurai.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame organizuota limituota žvejyba, išskyrus lašišų ir šlakių limituotą žvejybą, būtų mokama: parai – 5 eurai; savaitei – 15 eurų; mėnesiui – 30 eurų.

Už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai mokama 15 eurų, jeigu žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius, – 5 eurai. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame organizuota limituota žvejyba, mokama 15 eurų.

Siūloma, kad privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai galės patys nustatyti mėgėjų žvejybos leidimų kainas jiems nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turėtų teisę asmenys iki 18 metų (šiuo metu – iki 16 metų), valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą. Kartu siūloma atsisakyti nemokamos žvejybos teisės Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose suteikimo Rusnės seniūnijos gyventojams.

Numatoma, kad sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą aukciono būdu didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje gali būti priimamas, tik jeigu tame žuvininkystės vandens telkinyje aplinkos ministro nustatyta tvarka ne anksčiau kaip 2 metai iki sprendimo priėmimo atlikti žuvų išteklių tyrimai.

Įstatymo projekte numatoma, kad mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3108(2) po svarstymo pritarė 65 Seimo nariai, prieš balsavo 26 , susilaikė 35 parlamentarai.

Informacijos ir komunikacijos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite