Seimas po svarstymo pritarė aiškesnėms ligos išmokų mokėjimo sąlygoms izoliacijos metu

Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui aiškiau nustatyti ligos išmokų mokėjimo sąlygas asmenų izoliacijos laikotarpiu bei prižiūrint vaikus, kai švietimo įstaigose įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma mokėti ligos išmoką asmeniui taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvą arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu COVID-19 asmeniu dienos.
Išmokos dydis būtų lygus 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši ligos išmoka galiotų tik tiems asmenims, kurie užsienyje lankėsi profesiniais, tarnybos ar darbo tikslais.
Įstatymo projektas taip pat numato, kad ekstremaliosios situacijos ar karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar neįgalų asmenį iki 21 metų, taip pat ugdymo įstaigoje paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą, nepilnamečių ar neįgalių asmenų globėjams taip pat būtų mokamos ligos išmokos. Ligos išmoką šiuo atveju siūloma mokėti 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Siekiant užtikrinti sklandų įstatymo projekto įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus įstatymui, ligos išmokos būtų išmokėtos atgaline tvarka, pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, kovo 14 dieną.
Šiuo metu įstatyme nėra nustatyta teisinio pagrindo mokėti ligos išmokas suaugusiems asmenims, prižiūrintiems izoliuotis turinčius vaikus ar neįgaliuosius, kai tam tikrai daliai ugdymo įstaigos mokinių yra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Priėmus įstatymo pakeitimą, papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos ligos išmokoms mokėti per mėnesį galėtų siekti iki 15 mln. eurų.
Parlamentarai yra nutarę šį klausimą svarstyti skubos tvarka.
Lukas Blekaitis (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dienomis laikysis keliolika laipsnių šilumos

šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 19 d., pirmadienį, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7-12 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 20 d., antradienį, naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6-11 m/s. Oro temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną –  10-15 laipsnių šilumos. Spalio 21 d., trečiadienį, naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 9-14

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Taip pat skaitykite