Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie sutikimai leisti naudotis valstybine žeme galios tik iki nurodyto termino ir nėra numatyta galimybės tokių sutikimų pratęsti. Todėl asmeniui nesuteikiamos garantijos, kad šia žeme bus galima naudotis ir 2027 m.

Be to, šis sutikimas naudotis laisva valstybine žeme gali bet kada nutrūkti, atsiradus Žemės įstatyme numatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, tokia žeme nebebus galima naudotis, jeigu bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo ir perleidimo. Mokestis už laikinąjį žemės naudojimąsi bus tokio paties dydžio kaip ir valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu mokestis.

Todėl Aplinkos ministerija primena, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal iš anksto sudarytą darbų grafiką inicijuoja žemės reformos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, siekdama suformuoti žemės sklypus ir sudaryti sąlygas asmenims žemės sklypais naudotis nuomos, o ne laikinojo naudojimo pagrindais.

Tokiu atveju žemę galima išsinuomoti iki 25 metų, yra galimybė pratęsti nuomos terminą, užtikrinamas nuostolių atlyginimas sutarties nutraukimo prieš terminą atveju. Todėl asmenys, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkio veiklai, kviečiami teikti prašymus Nacionalinei žemės tarnybai dėl šios žemės nuomos ir aktyviai dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procesuose.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite