Saulės vonių nubučiuota oda: ką reikia žinoti ir kaip apsaugoti odą nuo vėžio rizikos? 

Startavus vasarai, keičiasi ir įprasta mūsų odos priežiūros rutina. Saulės vonių nubučiuota oda dažnai laikoma grožio etalonu, todėl gydytojai nerimauja, kad ne visi supranta saugaus ir atsakingo deginimosi svarbą. Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis yra pavojingas mūsų sveikatai – turi įtakos priešlaikiniam odos senėjimui ir net skatina vėžio atsiradimą. „Sapiegos klinikos“ gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Aukštuolienė dalijasi patarimais, kaip efektyviai pasirūpinta oda saulėje ir įspėja, kada vertėtų susirūpinti, pastebėjus neaiškius pakitimus odos srityje.

Pavasariui užleidus vietą kalendorinei vasarai, visi skuba į paplūdimius ir planuoja ilgai lauktas saulėtas atostogas. „Sapiegos klinikoje“ dirbanti gydytoja E. Aukštuolienė sako, kad nors saulės spinduliai mus džiugina ir suteikia energijos, besaikis mėgavimasis gali sukelti rimtų odos problemų.

„Saulė sukelia pigmentaciją, sendina odą ir skatina tam tikrų gerybinių ir piktybinių odos darinių atsiradimą. Intensyvūs spinduliai ypač pavojingi šviesiaodžių žmonių tipui, kurie turi daug apgamų odos srityje, o ypatingai, jeigu apgamai yra nors kiek pakitę. Taip pat ypatingai jautrią odą turi vaikai, tad odos nudegimai iki 18 metų amžiaus didina melanomos išsivystymo riziką“, – komentuoja dermatovenerologė.

Esminės taisyklės: saulės apsauga ir tinkamas laikas

Atsakingai besirūpinantiems savo sveikata, būtina laikytis tam tikrų taisyklių – vengti intensyvių tiesioginių saulės spindulių ir naudoti efektyvią saulės apsaugą. Gydytoja pabrėžia, kad pats karščiausias ir pavojingiausias paros metas yra nuo 11 iki 16 valandos, todėl šiuo periodu rekomenduojama būti pavėsyje.

„Karštą vasaros dieną būtina naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Nuolat veikiamas itin jautrias sritis, tokias kaip veidą, plaštakas ar viršugalvį praplikusiems asmenims, būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris turi SPF 50. Kitas kūno sritis mūsų klimatinėje zonoje galima tepti su ne mažiau kaip SPF 30 turinčiais kremais. Kuo didesnė SPF reikšmė, tuo kremas turi stipresnę apsaugą ir efektyviau sulaiko UVB spindulius. Svarbu nepamiršti, kad be apsauginių saulės kremų taip pat vertėtų naudoti ir fizinę apsaugą: dėvėti kepurę, skrybėlę, akinius nuo saulės ar marškinėlius“, – teigia „Sapiegos klinikos“ gydytoja.

Taip pat labai svarbus tinkamas kremo aplikavimas, neužtenka pasitepti kremo vieną kartą per dieną: „Norint tinkamai apsaugoti savo odą, kremą nuo saulės turėtume tepti 20 minučių prieš buvimą saulės spinduliuose. Nepagailėkite kremo, reikia tepti pakankamą kiekį, kad oda būtų pilnai padengta apsaugos sluoksniu. Kitas reikšmingas aspektas – kremą būtina aplikuoti reguliariai, kas 2 valandas, ypatingai, jeigu maudotės vandens telkiniuose ar šluostotės kūną rankšluosčiu“, – sako specialistė.

A. Aukštuolienė priduria, kad po saulės vonių reikėtų nepamiršti odą palepinti drėkinančiais kremais ir gerti pakankamai skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Pavojaus signalai: kada vertėtų susirūpinti?

Vilniuje įsikūrusioje „Sapiegos klinikoje“ dirbanti specialistė sako, kad labai svarbu profilaktiškai ir reguliariai tikrintis, kai odoje pastebite neįprastus ar kintančius darinius.

„Sunku prognozuoti, kas bus po metų ar penkių, kadangi odos darinių gausa priklauso nuo mūsų genetikos, gyvenimo būdo ir ypač saulės poveikio. Būtent dėl to, yra svarbūs reguliarūs vizitai, kurie padeda laiku pastebėti darinių pakitimus ir apsisaugoti nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pas gydytoją reikėtų kreiptis, jei odą staiga išbėrė ir bėrimai nenyksta, atsirado naujas apgamas arba ėmė kisti turimi dariniai. Jeigu pastarieji padidėjo, pakeitė spalvą ar kontūrą – svarbu pasikonsultuoti su specialistu dėl diagnozės patikslinimo, kad laiku būtų pastebėti ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai“, – pataria E. Aukštuolienė.

Nekreipiant dėmesio į besikeičiančius odos darinius, gali būti per vėlai diagnozuotas odos vėžys ir pasekmės gali būti rimtos. Kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo didesnė pilno išgijimo tikimybė.

Kokie yra taikomi gydymo metodai?

Medicinos mokslų daktarė pasakoja, kad „Sapiegos klinikoje“ dirba beveik didžiausias gydytojų dermatovenerologų būrys šalyje, todėl pacientams yra siūlomas itin didelis paslaugų spektras: nuo įvairių odos ligų, odos darinių diagnostikos, gydymo iki estetinių procedūrų.

Klinikoje diagnozuojami tiek gerybiniai odos dariniai, tokie kaip apgamai, karpos, seborėjinės keratozės, papilomos, fibromos, hemangiomos, cistos, tiek ikivėžiniai odos pakeitimai ar odos vėžys: bazalioma, plokščialąstelinė kacinoma ar melanoma.

„Turime skaitmeninės dermatoskopijos aparatūrą, kurioje integruota ankstyvo odos vėžio atpažinimo vaizdo sistema, specialiai sukurta visiems svarbiausiems odos tyrimo ir vizualizavimo aspektams atlikti. Tai vienas labiausiai vertinamų odos vėžio diagnostikos prietaisų, patvirtintų daugybės mokslo apdovanojimų, kurios dėka galime atlikti darinių skaitmeninę analizę ir archyvuoti vaizdus. Lazerių yra įvairių, priklausomai nuo taikinio, kurį jie veikia, pavyzdžiui, vanduo, pigmentas melaninas ar hemoglobinas, esantis kraujyje. Lazeriniu būdu šalinami įvairūs odos dariniai, pigmentinės dėmės, odos raudonis, kapiliarai, randai, taip pat atliekamos odos jauninimo procedūros. Gydymas nėra skausmingas, tik gali sukelti trumpalaikį diskomfortą, todėl prieš atliekant procedūrą veikiama zona yra nuskausminama. Dažniausiai po procedūrų rekomenduojama vengti saulės spindulių ir naudoti kremus nuo saulės“, – komentuoja lazerinės dermatologijos klinikoje dirbanti E. Aukštuolienė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite