Saulės vonių nubučiuota oda: ką reikia žinoti ir kaip apsaugoti odą nuo vėžio rizikos? 

Startavus vasarai, keičiasi ir įprasta mūsų odos priežiūros rutina. Saulės vonių nubučiuota oda dažnai laikoma grožio etalonu, todėl gydytojai nerimauja, kad ne visi supranta saugaus ir atsakingo deginimosi svarbą. Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis yra pavojingas mūsų sveikatai – turi įtakos priešlaikiniam odos senėjimui ir net skatina vėžio atsiradimą. „Sapiegos klinikos“ gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Aukštuolienė dalijasi patarimais, kaip efektyviai pasirūpinta oda saulėje ir įspėja, kada vertėtų susirūpinti, pastebėjus neaiškius pakitimus odos srityje.

Pavasariui užleidus vietą kalendorinei vasarai, visi skuba į paplūdimius ir planuoja ilgai lauktas saulėtas atostogas. „Sapiegos klinikoje“ dirbanti gydytoja E. Aukštuolienė sako, kad nors saulės spinduliai mus džiugina ir suteikia energijos, besaikis mėgavimasis gali sukelti rimtų odos problemų.

„Saulė sukelia pigmentaciją, sendina odą ir skatina tam tikrų gerybinių ir piktybinių odos darinių atsiradimą. Intensyvūs spinduliai ypač pavojingi šviesiaodžių žmonių tipui, kurie turi daug apgamų odos srityje, o ypatingai, jeigu apgamai yra nors kiek pakitę. Taip pat ypatingai jautrią odą turi vaikai, tad odos nudegimai iki 18 metų amžiaus didina melanomos išsivystymo riziką“, – komentuoja dermatovenerologė.

Esminės taisyklės: saulės apsauga ir tinkamas laikas

Atsakingai besirūpinantiems savo sveikata, būtina laikytis tam tikrų taisyklių – vengti intensyvių tiesioginių saulės spindulių ir naudoti efektyvią saulės apsaugą. Gydytoja pabrėžia, kad pats karščiausias ir pavojingiausias paros metas yra nuo 11 iki 16 valandos, todėl šiuo periodu rekomenduojama būti pavėsyje.

„Karštą vasaros dieną būtina naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Nuolat veikiamas itin jautrias sritis, tokias kaip veidą, plaštakas ar viršugalvį praplikusiems asmenims, būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris turi SPF 50. Kitas kūno sritis mūsų klimatinėje zonoje galima tepti su ne mažiau kaip SPF 30 turinčiais kremais. Kuo didesnė SPF reikšmė, tuo kremas turi stipresnę apsaugą ir efektyviau sulaiko UVB spindulius. Svarbu nepamiršti, kad be apsauginių saulės kremų taip pat vertėtų naudoti ir fizinę apsaugą: dėvėti kepurę, skrybėlę, akinius nuo saulės ar marškinėlius“, – teigia „Sapiegos klinikos“ gydytoja.

Taip pat labai svarbus tinkamas kremo aplikavimas, neužtenka pasitepti kremo vieną kartą per dieną: „Norint tinkamai apsaugoti savo odą, kremą nuo saulės turėtume tepti 20 minučių prieš buvimą saulės spinduliuose. Nepagailėkite kremo, reikia tepti pakankamą kiekį, kad oda būtų pilnai padengta apsaugos sluoksniu. Kitas reikšmingas aspektas – kremą būtina aplikuoti reguliariai, kas 2 valandas, ypatingai, jeigu maudotės vandens telkiniuose ar šluostotės kūną rankšluosčiu“, – sako specialistė.

A. Aukštuolienė priduria, kad po saulės vonių reikėtų nepamiršti odą palepinti drėkinančiais kremais ir gerti pakankamai skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Pavojaus signalai: kada vertėtų susirūpinti?

Vilniuje įsikūrusioje „Sapiegos klinikoje“ dirbanti specialistė sako, kad labai svarbu profilaktiškai ir reguliariai tikrintis, kai odoje pastebite neįprastus ar kintančius darinius.

„Sunku prognozuoti, kas bus po metų ar penkių, kadangi odos darinių gausa priklauso nuo mūsų genetikos, gyvenimo būdo ir ypač saulės poveikio. Būtent dėl to, yra svarbūs reguliarūs vizitai, kurie padeda laiku pastebėti darinių pakitimus ir apsisaugoti nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pas gydytoją reikėtų kreiptis, jei odą staiga išbėrė ir bėrimai nenyksta, atsirado naujas apgamas arba ėmė kisti turimi dariniai. Jeigu pastarieji padidėjo, pakeitė spalvą ar kontūrą – svarbu pasikonsultuoti su specialistu dėl diagnozės patikslinimo, kad laiku būtų pastebėti ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai“, – pataria E. Aukštuolienė.

Nekreipiant dėmesio į besikeičiančius odos darinius, gali būti per vėlai diagnozuotas odos vėžys ir pasekmės gali būti rimtos. Kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo didesnė pilno išgijimo tikimybė.

Kokie yra taikomi gydymo metodai?

Medicinos mokslų daktarė pasakoja, kad „Sapiegos klinikoje“ dirba beveik didžiausias gydytojų dermatovenerologų būrys šalyje, todėl pacientams yra siūlomas itin didelis paslaugų spektras: nuo įvairių odos ligų, odos darinių diagnostikos, gydymo iki estetinių procedūrų.

Klinikoje diagnozuojami tiek gerybiniai odos dariniai, tokie kaip apgamai, karpos, seborėjinės keratozės, papilomos, fibromos, hemangiomos, cistos, tiek ikivėžiniai odos pakeitimai ar odos vėžys: bazalioma, plokščialąstelinė kacinoma ar melanoma.

„Turime skaitmeninės dermatoskopijos aparatūrą, kurioje integruota ankstyvo odos vėžio atpažinimo vaizdo sistema, specialiai sukurta visiems svarbiausiems odos tyrimo ir vizualizavimo aspektams atlikti. Tai vienas labiausiai vertinamų odos vėžio diagnostikos prietaisų, patvirtintų daugybės mokslo apdovanojimų, kurios dėka galime atlikti darinių skaitmeninę analizę ir archyvuoti vaizdus. Lazerių yra įvairių, priklausomai nuo taikinio, kurį jie veikia, pavyzdžiui, vanduo, pigmentas melaninas ar hemoglobinas, esantis kraujyje. Lazeriniu būdu šalinami įvairūs odos dariniai, pigmentinės dėmės, odos raudonis, kapiliarai, randai, taip pat atliekamos odos jauninimo procedūros. Gydymas nėra skausmingas, tik gali sukelti trumpalaikį diskomfortą, todėl prieš atliekant procedūrą veikiama zona yra nuskausminama. Dažniausiai po procedūrų rekomenduojama vengti saulės spindulių ir naudoti kremus nuo saulės“, – komentuoja lazerinės dermatologijos klinikoje dirbanti E. Aukštuolienė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite