Norėtume jus plačiau supažindinti su vandens gyvių rūšimi, kuri šioje planetoje skaičiuoja jau šimtus milijonų metų.

Jei kokiame srauniame vandens telkinyje pavasarį pamatysite būrelį mažų, į ungurius panašių gyvatėlių – didelė tikimybė, kad jūs stebite mažąsias nėges.

Mažoji nėgė (lot. Lampetra planeri) – tai nėginių (lot. Petromyzonidae) šeimos vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui.

Senesnės net už dinozaurus

Kalbant bendrai apie nėges, pasaulyje jų priskaičiuojama net 38 rūšys. Tai yra itin unikalūs gyviai, kurių atsiradimo istorija siekia šimtus milijonų metų. Seniausios aptiktos nėgių fosilijos rodo, kad šiai rūšiai gali būti net apie 360 milijonų metų ir jos yra senesnės net už dinozaurus. Nėges galima vadinti pirmuoju mūsų planetos stuburiniu gyviu.

Nepaisant milijonų metų gyvavimo ir evoliucijos nėgių kūno sandara per šį laiką menkai tepasikeitė. Todėl šis vandens stuburinis gyvūnas ligi šiol itin domina įvairių sričių mokslininkus.

Įdomu ir tai, kad iš beveik keturių dešimčių pasaulyje aptinkamų nėgių rūšių net 18 yra laikomos parazitinėmis. Šios rūšys didžiąja dalimi minta žuvų krauju. Parazitinės nėgės mažu čiuptuvu ir dantukais prisisiurbia prie aukos kūno ir iš lėto siurbdamos kraują jas pribaigia.

Keturios nėgių rūšys

Lietuvoje dažniausiai aptinkamos keturios nėgių rūšys: upinė, mažoji, jūrinė ir ukraininė.

Mažoji nėgė yra labai panaši į jauną upinę nėgę. Šio gyvio nugara tamsiai pilka arba juoda, šonai pilki, o pilvas baltas. Manoma, kad mažoji nėgė yra susmulkėjusi neparazitinė upinių nėgių „pusseserė“, kuri dėl savo mažesnių gabaritų, ne itin plėšraus charakterio ir specifinių mitybos įpročių nemigruoja po neršto atgal į jūras.

Mažosios nėges užauga iki 10-16 cm ilgio. Gyvena jos dažniausiai mažuose srauniuose upeliuose. Mažųjų nėgių lervos po upelio gruntu praleidžia apie 5-6 metus, kol įvyksta metamorfozė (išsivysto akys ir kiti organai) ir jų organizmas pilnai subręsta. Visgi branda mažosios nėgės džiaugiasi neilgai, mat po neršto jos nustoja maitintis, sutrumpėja ir žūsta.

Gegužės-birželio mėnesiai yra mažųjų nėgių neršto laikotarpis. Todėl šiuo metu šiuos gyvius vandens telkiniuose galima pastebėti dažniau ir didesniais būriais.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistai šiuo metu atlieka mažųjų nėgių monitoringą. Regione specialistai ieško naujų mažųjų nėgių buveinių, kurias būtų galima įtraukti į europinį „Natura 2000“ buveinių apsaugos tinklą.

Visos nėgių rūšys šiandien yra saugomos pagal Berno konvenciją ir Europos Buveinių direktyvą. Jūrinės nėgės yra įtrauktos ir į Lietuvos raudonąją knyga bei mūsų regione sparčiai nyksta.

Anksčiau nėgių Baltijos jūroje ir mūsų šalies upėse buvo gerokai daugiau. Jos buvo gausiai žvejojamos (upinės nėgės žvejojamos iki šiol, tik pagal sugriežtintą teisinį reglamentą). Iš istorinių šaltinių žinoma, kad praėjusio amžiaus pradžioje Klaipėdoje net veikė restoranas, kuriame įvairūs patiekalai buvo gaminami vien iš nėgių.

Sovietmečiu gerokai padidėjęs Nemuno užterštumas, klimato kaita ir šylantis jūros bei upių vanduo gerokai sumažino nėgių populiaciją mūsų regione.

Todėl šiandien itin svarbu imtis įvairių prevencinių gamtosauginių priemonių, kad išsaugotume ir atkurtume šio vandens gyvūno populiaciją bei netaptume ta karta, kuri išnaikino šimtus milijonų metų skaičiuojančią ir įvairius pasaulio pokyčius išgyvenusią unikalią rūšį.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.