Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus.

Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.

Praėjusių metų PEF duomenimis, iki 2030 m. net 86 proc. įmonių planuoja integruoti DI sprendimus, o daugiau nei pusė investuos į didžiuosius duomenis, debesiją ir kibernetinį saugumą. Tai reiškia, kad IT profesijų atstovai taps dar labiau reikalingi – ypač tie, kurie padeda organizacijoms valdyti sudėtingas sistemas, apsaugoti informaciją ir kurti infrastruktūrą.

„Technologijų pasaulis šiandien yra gerokai platesnis nei vien programavimas. Saugiausiai ateityje jausis tie specialistai, kurie gebės spręsti verslo, saugumo, infrastruktūros ar duomenų klausimus pasitelkdami DI. Šių profesijų paklausa augs net tada, kai dalį užduočių perims automatizacija“, – sako D. Kasperavičienė. Jos teigimu, organizacijos šiandien ir ateityje aktyviausiai ieškos specialistų iš keturių IT sričių.

Vilniuje uždirba kaip Berlyne

Pirmoji kryptis, kurioje visada reikės darbuotojų – programinė įranga ir jos kūrimas. Programuotojai kuria aplikacijas, savitarnos portalus, tinklo valdymo sistemas ir įrankius, kurie palengvina įmonių ir vartotojų kasdienybę. Vieni programuotojai dirba su matomais sprendimais – mygtukais, ekranais, funkcijomis, o kiti kuria programų užnugarį.

„Mitas, kad dirbtinis intelektas pakeis programuotojus – jis tik perima mechaninį kodo rašymą, o specialistai tampa paties DI valdytojais. Šiandien geri programuotojai vertinami būtent už gebėjimą suprasti ir atliepti verslo poreikius. Jų paklausa Lietuvoje išlieka viena didžiausių, o Europoje kasmet paauga 8-12 procentų. Tad ši profesija tikrai išliks paklausi“, – teigia D. Kasperavičienė.

Ji priduria, kad nors pasaulyje girdėti kalbų apie technologijų įmonių vykdomus personalo pokyčius, realybė nėra vienareikšmė. Tarptautiniai „ManpowerGroup“ tyrimai rodo, kad IT talentų Europoje ieško net iki 80-90 proc. įmonių. „Be to, dėl mokesčių sistemų skirtumų, patyręs programuotojas Vilniuje šiandien „į rankas“ uždirba vos 15-20 proc. mažiau nei Berlyne, o pragyvenimas čia gerokai pigesnis. Programavimas yra ir viena iš nedaugelio sričių, kur startavęs nuo nulio, savo pajamas vos per 5 metus gali patrigubinti“, – aiškina „Telia“ atstovė.

Jie stovi už kiekvienos veikiančios programėlės

Antroji pamatinė sritis – interneto pagrindą paklojanti tinklų infrastruktūra ir debesijos sprendimai. Jei nors kelioms minutėms visame pasaulyje išsijungtų „Netflix“, „Gmail“, „Instagram“ ar elektroninė bankininkystė, kiltų chaosas. Kad tai neįvyktų, kasdien rūpinasi šios srities sistemų inžinieriai.

Jos teigimu, šias specialybes geriausia rinktis tiems, kurie ieško visiškai saugios karjeros. „Kažkas turi prižiūrėti erdves, kuriose veikia DI modeliai, todėl šių inžinierių DI nepakeis, o tik dar labiau padidins jų poreikį. Be to, verslas jau dabar nebeįsivaizduojamas be debesijos. Todėl šie specialistai šiandien labai reikalingi, o patyrusių inžinierių atlyginimai dažnai lenkia rinkos vidurkį. Pasirinkus šį kelią, garantuota ne tik darbo vieta, bet ir galimybė kurti ateitį su naujausiais technologijų įrankiais“, – pabrėžia D. Kasperavičienė.

Skaitmeninė gynyba: kodėl šių ekspertų vertė rinkoje nuolatos auga?

Trečiosios – kibernetinio saugumo – krypties analitikai ir inžinieriai rūpinasi sistemų bei duomenų apsauga. Jie vertina potencialias rizikas, diegia pažangias apsaugos priemones, padeda organizacijoms išvengti skaitmeninių incidentų ir rūpinasi, kad konfidenciali vartotojų informacija išliktų neliečiama.

„Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas Lietuvoje akivaizdus. Įsigaliojus sugriežtintiems Europos Sąjungos saugumo reikalavimams – NIS2 direktyvai – tūkstančiai organizacijų patenka į privalomų kibernetinio saugumo subjektų sąrašą ir turi paskirti atsakingus saugumo asmenis. Dėl specialistų trūkumo patyrusių profesionalų paieška šiandien gali trukti net iki metų. Ši sritis ateityje išliks viena stabiliausių: pasaulis sparčiai skaitmenizuojasi, o įmonės privalo saugoti savo duomenis, todėl šie ekspertai rinkoje bus ir toliau reikalingi“, – sako darbo rinkos ekspertė.

Išmaniosioms technologijoms kurti būtini duomenys

Ketvirtoji kryptis – duomenų inžinerija. Jos ekspertai tvarko duomenis, moko DI modelius bei padeda organizacijoms priimti tikslius, skaičiavimais grįstus sprendimus.

D. Kasperavičienės teigimu, ši kryptis idealiai tinka norintiems būti pačiame technologijų evoliucijos centre. „Šiandien įmonėms nebepakanka duomenis tiesiog turėti – juos būtina įdarbinti. Šios srities specialistai analizuoja praeitį ir kuria ateitį: moko mašinas mąstyti bei prognozuoja vartotojų elgesį. Rinkoje šių talentų trūksta jau dabar, o ateityje jų vertė tik augs, nes be jų joks DI modelis tiesiog neveiktų“, – pasakoja ji.

Pasak D. Kasperavičienės, IT industrija yra viena demokratiškiausių. „Abiturientai dažnai bijo apsirikti rinkdamiesi. Tačiau technologijų srityje nė vienas kelias nėra galutinis. Svarbiausia – norėti mokytis. Net jei dabar sunku apsispręsti tarp programavimo, kibernetinio saugumo, duomenų ar debesijos – pradėję nuo pasirinktos krypties, vėliau galėsite keisti specializaciją ir atrasti tai, kas patinka labiausiai“, – drąsina „Telia“ atstovė.

Pranešimą parengė agentūra „Publicum“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite