Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus.

Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.

Praėjusių metų PEF duomenimis, iki 2030 m. net 86 proc. įmonių planuoja integruoti DI sprendimus, o daugiau nei pusė investuos į didžiuosius duomenis, debesiją ir kibernetinį saugumą. Tai reiškia, kad IT profesijų atstovai taps dar labiau reikalingi – ypač tie, kurie padeda organizacijoms valdyti sudėtingas sistemas, apsaugoti informaciją ir kurti infrastruktūrą.

„Technologijų pasaulis šiandien yra gerokai platesnis nei vien programavimas. Saugiausiai ateityje jausis tie specialistai, kurie gebės spręsti verslo, saugumo, infrastruktūros ar duomenų klausimus pasitelkdami DI. Šių profesijų paklausa augs net tada, kai dalį užduočių perims automatizacija“, – sako D. Kasperavičienė. Jos teigimu, organizacijos šiandien ir ateityje aktyviausiai ieškos specialistų iš keturių IT sričių.

Vilniuje uždirba kaip Berlyne

Pirmoji kryptis, kurioje visada reikės darbuotojų – programinė įranga ir jos kūrimas. Programuotojai kuria aplikacijas, savitarnos portalus, tinklo valdymo sistemas ir įrankius, kurie palengvina įmonių ir vartotojų kasdienybę. Vieni programuotojai dirba su matomais sprendimais – mygtukais, ekranais, funkcijomis, o kiti kuria programų užnugarį.

„Mitas, kad dirbtinis intelektas pakeis programuotojus – jis tik perima mechaninį kodo rašymą, o specialistai tampa paties DI valdytojais. Šiandien geri programuotojai vertinami būtent už gebėjimą suprasti ir atliepti verslo poreikius. Jų paklausa Lietuvoje išlieka viena didžiausių, o Europoje kasmet paauga 8-12 procentų. Tad ši profesija tikrai išliks paklausi“, – teigia D. Kasperavičienė.

Ji priduria, kad nors pasaulyje girdėti kalbų apie technologijų įmonių vykdomus personalo pokyčius, realybė nėra vienareikšmė. Tarptautiniai „ManpowerGroup“ tyrimai rodo, kad IT talentų Europoje ieško net iki 80-90 proc. įmonių. „Be to, dėl mokesčių sistemų skirtumų, patyręs programuotojas Vilniuje šiandien „į rankas“ uždirba vos 15-20 proc. mažiau nei Berlyne, o pragyvenimas čia gerokai pigesnis. Programavimas yra ir viena iš nedaugelio sričių, kur startavęs nuo nulio, savo pajamas vos per 5 metus gali patrigubinti“, – aiškina „Telia“ atstovė.

Jie stovi už kiekvienos veikiančios programėlės

Antroji pamatinė sritis – interneto pagrindą paklojanti tinklų infrastruktūra ir debesijos sprendimai. Jei nors kelioms minutėms visame pasaulyje išsijungtų „Netflix“, „Gmail“, „Instagram“ ar elektroninė bankininkystė, kiltų chaosas. Kad tai neįvyktų, kasdien rūpinasi šios srities sistemų inžinieriai.

Jos teigimu, šias specialybes geriausia rinktis tiems, kurie ieško visiškai saugios karjeros. „Kažkas turi prižiūrėti erdves, kuriose veikia DI modeliai, todėl šių inžinierių DI nepakeis, o tik dar labiau padidins jų poreikį. Be to, verslas jau dabar nebeįsivaizduojamas be debesijos. Todėl šie specialistai šiandien labai reikalingi, o patyrusių inžinierių atlyginimai dažnai lenkia rinkos vidurkį. Pasirinkus šį kelią, garantuota ne tik darbo vieta, bet ir galimybė kurti ateitį su naujausiais technologijų įrankiais“, – pabrėžia D. Kasperavičienė.

Skaitmeninė gynyba: kodėl šių ekspertų vertė rinkoje nuolatos auga?

Trečiosios – kibernetinio saugumo – krypties analitikai ir inžinieriai rūpinasi sistemų bei duomenų apsauga. Jie vertina potencialias rizikas, diegia pažangias apsaugos priemones, padeda organizacijoms išvengti skaitmeninių incidentų ir rūpinasi, kad konfidenciali vartotojų informacija išliktų neliečiama.

„Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas Lietuvoje akivaizdus. Įsigaliojus sugriežtintiems Europos Sąjungos saugumo reikalavimams – NIS2 direktyvai – tūkstančiai organizacijų patenka į privalomų kibernetinio saugumo subjektų sąrašą ir turi paskirti atsakingus saugumo asmenis. Dėl specialistų trūkumo patyrusių profesionalų paieška šiandien gali trukti net iki metų. Ši sritis ateityje išliks viena stabiliausių: pasaulis sparčiai skaitmenizuojasi, o įmonės privalo saugoti savo duomenis, todėl šie ekspertai rinkoje bus ir toliau reikalingi“, – sako darbo rinkos ekspertė.

Išmaniosioms technologijoms kurti būtini duomenys

Ketvirtoji kryptis – duomenų inžinerija. Jos ekspertai tvarko duomenis, moko DI modelius bei padeda organizacijoms priimti tikslius, skaičiavimais grįstus sprendimus.

D. Kasperavičienės teigimu, ši kryptis idealiai tinka norintiems būti pačiame technologijų evoliucijos centre. „Šiandien įmonėms nebepakanka duomenis tiesiog turėti – juos būtina įdarbinti. Šios srities specialistai analizuoja praeitį ir kuria ateitį: moko mašinas mąstyti bei prognozuoja vartotojų elgesį. Rinkoje šių talentų trūksta jau dabar, o ateityje jų vertė tik augs, nes be jų joks DI modelis tiesiog neveiktų“, – pasakoja ji.

Pasak D. Kasperavičienės, IT industrija yra viena demokratiškiausių. „Abiturientai dažnai bijo apsirikti rinkdamiesi. Tačiau technologijų srityje nė vienas kelias nėra galutinis. Svarbiausia – norėti mokytis. Net jei dabar sunku apsispręsti tarp programavimo, kibernetinio saugumo, duomenų ar debesijos – pradėję nuo pasirinktos krypties, vėliau galėsite keisti specializaciją ir atrasti tai, kas patinka labiausiai“, – drąsina „Telia“ atstovė.

Pranešimą parengė agentūra „Publicum“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite