Ryškėja Vydūno gimnazijos sporto salės kontūrai

Liepos 10 d. į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius jau trečią kartą išskirtinį dėmesį parodė statomai Vydūno gimnazijos sporto salei. Iš Valstybės investicijų programos skirtoji lėšų dalis (650 tūkst. eurų) jau panaudota – „Žibų“ bendrovės statybininkai iškėlė mūro sienas, yra ir metalinės konstrukcijos. Naujosios sporto salės kontūrai jau aiškūs. Užbaigti salę ir sutvarkyti teritoriją planuota per trejus metus. Gal pavyktų bent salę užbaigti jau kitų metų rugsėjo 1-ąją?

Grindų dar nėra…
Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė susirinkusiems priminė, kad gimnazija atšventė 20-metį, o sporto salės vis nebuvo. „Esame dėkingi visiems, kurie rūpinosi ir rūpinasi šia statyba“, – kalbėjo direktorė, priminusi gerus gimnazijos veiklos rezultatus ir didelį norą kuo greičiau turėti sporto salę.
Investicijomis į sporto salės statybą rūpinęsis Seimo narys A. Skardžius neturėjo priekaištų UAB „Žibai“ statybininkams, jų darbu buvo patenkintas ir mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, nuolat užsukąs į šią statybvietę. UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas kalbėjo, kad su savivaldos rinkimais susijusių pavienių asmenų išsakyta kritika, neva salės grindų danga būsianti netinkama, esąs tik politikavimas: „Čia dar tik smėlis, nėra jokių salės grindų. Kol kas rūpi, kaip „aprengti“ objektą žiemai, todėl kritikai tegul mažiau politikuoja ir dirba savo darbą“.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis susirinkusiems priminė, kad bendra šio objekto vertė sudaro 1,8 mln. eurų. Tad sporto salei užbaigti ir aplinkui ją esančios gimnazijos teritorijai sutvarkyti dar reikėtų per milijoną eurų. Kadangi rudeniop Seimas pradės nagrinėti kitų metų biudžetą, visiems rūpi, kiek lėšų pavyks gauti. A. Skardžius atsakė, kad dėl to jau tarėsi Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijose. S. Kazlauskas patikino, kad, gavus lėšų, statybininkai salę užbaigtų gerokai anksčiau negu numatyta projekte. O jame numatyta, kad salė bus pastatyta ir aplinka sutvarkyta per trejus metus – 2015-2017 m.
S. Kazlauskas kalbėjo, kad salės projektas parengtas 2007 metais, tad Savivaldybė, būdama darbų užsakovė, turėtų atkreipti dėmesį į dabartiniams reikalavimams neatitinkančias izoliacines medžiagas. Jeigu norima gero apšiltinimo, dera šiek tiek pakoreguoti projektą. Salės grindų danga, kuri kažkam jau užkliuvo kaip netinkama, anot S. Kazlausko, būsianti tinkama ir šiuolaikiška. A. Skardžius Savivaldybės vadovams patarė pasidomėti kitose Lietuvos vietovėse pastatytomis panašiomis salėmis ir, jeigu yra būtinybė, koreguoti projektą.
Viskas priklausys nuo to, kiek ir kada bus gauta lėšų iš Valstybės investicijų programos. A. Skardžius priminė, kad tuo jau rūpinasi ir pasidžiaugė, jog statybininkai įsipareigoja neapleisti statinio, pasirūpins stogu, užsandarins metalo konstrukcijų sienas. Tad lietūs ir sniegas per žiemą neturėtų pridaryti žalos.
Nusistebėjo
Kultūros ir sporto departamentas, tarpininkaujant Seimo nariui A. Skardžiui, už daugiau negu 200 tūkst. Lt įrengs Šilutėje dvi europietiškas ir šiuolaikiškas sporto aikšteles. Prie Šilutės pirmosios gimnazijos už beveik 20 tūkst. eurų Savivaldybės parengė aikštelės pagrindą ir apšvietimą. Aikštelė bus aptverta, čia bus galima žaisti krepšinį, tinklinį, tenisą ir kt. Bus suoliukai. Kita tokia pati aikštelė rasis Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos aikštyne. Ir čia jau juoduoja iškastos žemės plotas. Anksčiau kalbėta, kad aikštelė bus Naujakurių kvartalo parke. A. Skardžius ramiai sutiko sprendimą, kad aikštelė rengiama prie M. Jankaus mokyklos, esą Naujakuriuose tokią bus galima įrengti kitąmet.
Seimo narys išsakė kritikos Savivaldybės sporto tarybai, kuri greita nurodinėti, kas ir kur turėtų būti, kai jau parūpinta pinigų. Nei Sporto tarybos primininkas (anksčiau šias pareigas ėjo mero pavaduotojas Algirdas Gečas), nei visa sporto taryba nėra susitikę su Seimo nariu, neaptarė sporto bazių plėtros ir tam reikalingų investicijų, nepateikė nė vieno prašymo, nė vieno pageidavimo nei žodžiu, nei raštu.
„Per trejus metus nė karto su manimi nepabendravo, nesirūpino nei gimnazijos sporto sale, nei sporto aikštelėmis – man nesuprantamas toks elgesys. O kai susitariau dėl investicijų, tada pasigirdo: „Ko čia Seimo narys kišasi…“ – stebėjosi A. Skardžius. A. Balčytis pridėjo: „Kai gauti pinigai, bepigu rodyti iniciatyvą…“
Prašymą įrengti universalią sporto aikštelę A. Skardžiui yra pateikusi Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, aikštelės taip pat prašė Naujakurių kvartalo bendruomenė. Belieka manyti, kad ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai, bendruomenės nežino Sporto tarybos planų.
Po pokalbio prie Vydūno gimnazijos statomos sporto salės A. Skardžius su Savivaldybės vadovais A. Balčyčiu ir S. Šepučiu vyko apžiūrėti būsimųjų sporto aikštelių vietų prie Pirmosios gimnazijos ir M. Jankaus pagrindinės mokyklos.

S. Rimaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite