Ryškėja estakados į Rusnę kontūrai
Savaitgalį Rusnėje ir Šilutėje lankėsi LR Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir gerokai dažnesnis svečias mūsų kraštuose – LR Seimo narys Artūras Skardžius. Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje su atvykusiais daugiausiai kalbėtasi apie susisiekimo problemas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (trečias iš dešinės), girdint Seimo nariui Artūrui Skardžiui, patikino savivaldybės vicemerą Algirdą Balčytį, administracijos direktorių Sigitą Šeputį ir dalyvavusius Tarybos narius, kad sėkmės atveju garsioji estakada į Rusnę galėtų būti pradėta statyti 2017 metais.
Petro Skutulo nuotr.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad atvyko apžiūrėti Rusnėje sparčiai statomą mažųjų laivų uostą Pakalnės upėje ir būsimos estakados statybos vietą. Ministras pasidžiaugė, kad naujasis Pakalnės uostas bus pritaikytas ne tik žvejams, bet ir rekreaciniams tikslams. Kartu apgailestavo, kad upė neišgilinta ir įplaukti į uostą didesnės grimzlės laivai negalės. Jis paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo koordinuojami skirtingų žinybų veiksmai, o uosto projekte gilinti upės vagą nėra numatyta. Buvo nutarta statyti uostą, o Pakalnės vagą pagilinti vėliau.
Kalbėdamas apie estakadą į Rusnę per potvynių semiamą vietą susisiekimo ministras paaiškino, kad šiuo metu atliekama poveikio aplinkai vertinimo studija. Tai užtruks 10-12 mėnesių. Būsimos estakados vietoje ministras kalbėjo: „Jeigu vertinimo išvadoms pritars gyventojai, Savivaldybės taryba, bus galima judėti toliau Manau, kad pradėti estakados statybos darbus galėsime 2017 metais. Gal kiek anksčiau. Esame šiek tiek nudegę nagus su Panemunės tiltu, kai nepakankamai ištyrus paaiškėjo, kad kelias pastatytas ant 9 metrų durpių sluoksnio ir dar neeksploatuojamo kelio paviršius pradėjo slūgti. Bijome, kad kas nors panašaus neatsitiktų ir su estakada“.
LR Seimo narys Artūras Skardžius pridūrė, kad priešprojektiniai tyrimai ir hidrodinaminės padėties tyrinėjimas užtruko 1,5 metų. Peržiūrėti 5 estakados statybos projektai ir nuo pat 1972 metų rengti dokumentai. Paaiškėjo, kad turimais dokumentais pasinaudoti nelabai pavyks, nes norima pastatyti tvirtą ilgalaikę estakadą, o ankstesniuose projektuose buvo numatytos arba laikinos lengvų metalinių konstrukcijų, arba tik vienos krypties eismo estakados.
Į klausimą, ar iki 2020 metų bus rekonstruotas kelias į Rusnę, ministras atsakė, kad viskas priklausys nuo būsimų darbų apimties. Jeigu esamo kelio sankasos pagrindai geri, tai kelią bus galima renovuoti. Jeigu sankasa prasta, vieno kilometro kaina išaugtų iki 400 tūkst. €, o tai per brangu. Neliks lėšų kitoms savivaldybėms. Tuo tarpu jau šį rudenį už 70 milijonų € ruošiamasi pradėti asfaltuoti kelius gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 1000 gyventojų. Numatoma išasfaltuoti apie 300 km kelių, naikinant tarp asfalto dangų esamus žvyrkelių ruožus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis teiravosi, kada bus sutvarkyta pagrindinė Švėkšnos miestelio gatvė. Investicinis projektas parengtas 2009 metais, nutiestos visos komunikacijų sistemos. „Bendruomenės vardu prašau, kad projektas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo A. Šeputis. Pagyręs seniūną už rūpestingumą, R. Sinkevičius paaiškino, kad šiais metais lėšų nebėra, tačiau kitais metais gatvę būtų galima sutvarkyti. Į klausimą, ar bus atnaujintas keleivinio traukino eismas į Klaipėdą, ministras atsakė, kad tai priklauso nuo keleivių srauto.
„Keleivių vežimas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet atneša apie 30-40 milijonų € nuostolių, kuriuos tenka dengti iš pelno, uždirbto pervežant krovinius, nuomojant vagonus ir t. t. Tai mažina įmonės konkurencingumą. Jeigu keleivių bus, maršrutas gali veikti“, – paaiškino R. Sinkevičius.

Į Pakalnės uosto fundamentą įbetonuota kapsulė, kurioje esantį laišką ateities kartoms pasirašė ir dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiuo objektu rusniškiams atkakliai rūpinęsis Seimo narys Artūras Skardžius, savivaldybės atstovai, Rusnės seniūnė.
Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Vanagas domėjosi, ar bus toliau plečiamas kelias Šilutė – Klaipėda. Geresnės eismo sąlygos pagerintų susisiekimą tarp šių miestų. Į šį klausimą ministras neatsakė, negalįs prisiminti, kurie iš 21 tūkst. kilometrų Lietuvos kelių bus tvarkomi. Jam į pagalbą atėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, kurio žiniomis, jau yra parengtas kelio atkarpos nuo Saugų gyvenvietės iki Tenenio upės tvarkymo projektas.
Spaudos konferencijoje trumpai kalbėjo ir LR Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, kuris paaiškino, kad mūsų rajone dalyvavo trijuose susitikimuose. Jis apsilankė Macikų socialinės globos namuose, Šilutės senelių globos namuose ir Socialinių paslaugų centre. Svečias sakė, kad nors susitikimai buvo įdomūs, tačiau, kad jie būtų konstruktyvesni, reikėtų lankytis dažniau, ir tai jis žadėjo padaryti. Algirdas Sysas jau 18 metų yra LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
Tą pačią dieną Švėkšnoje su žemdirbiais susitiko žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Jis išgirdo nemažai klausimų dėl pieno, grūdų pirkimo kainų, pieno kokybės nustatymo, ekologinio ūkininkavimo. Ūkininkams rūpėjo kuo daugiau sužinoti apie neseniai imtą linksniuoti žalinimą, daugiamečių pievų ir ganyklų išlaikymą, žaliąjį ir juodąjį pūdymą.
Jie neslėpė nuogąstavimų, kad Šilutės rajonas, sudarius naujus ūkininkavimo sąlygų žemėlapius, nebetenka nepalankios ūkininkauti vietovės statuso ir priskirtas prie potvynių užliejamų teritorijų. Tai palietė viso rajono, ne tik Švėkšnos ūkininkus. Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka sumažėja bemaž dvigubai. Švėkšniškiai stebėjosi, kad šalia esantis Šilalės rajonas įrašytas į nepalankių ūkininkauti teritorijų sąrašą, o švėkšniškiai neva skęsta…
„Pamario“ korespondentų informacija