Rusniškiai laukia eilėse ant kelio ir baiminasi didelių nelaimių

Spalio mėnesį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, mėnesio norma – 90 mm. Lapkričio 1 d., Visų šventųjų dieną, per 400 metrų kelio iš Šilutės į Rusnę vandens apsemtą atkarpą kelininkų traktoriai su specialiomis priekabomis vėl kėlė lengvuosius automobilius. Vakar, lapkričio 2 d., lijo visą dieną, per kelią į Rusnę vandens tekėjo 40 cm gylio srovė.
Kad taip būtų buvę spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, nepamena net garbaus amžiaus rusniškiai.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė patikino, kad net garbaus amžiaus sulaukę salos gyventojai nepamena, kad spalį ar lapkritį ant apsemiamo kelio į Rusnę būtų net 40 cm vandens. O vanduo vis kyla, nes lietus merkia nesustodamas arba su trumpomis pertraukomis, nors jau buvo atslūgęs. Anot D. Drobnienės, žmonės gavo savaitę atsipūsti, kai ir lengvaisiais automobiliais galėjo be niekėno pagalbos į Šilutę nukakti. Bet štai spalio 30 d. vėl pakvipo potvyniu: vandens gylis nuo 6 cm didėjo ir didėjo, pasiekė 25 cm ir nesustojo – vakar jau buvo net 40 cm.
Nors lapkričio 1 d. – nedarbo diena, tačiau tokią dieną visi važiuoja į kapines, į tėviškę ir kitur, kur reikia sutvarkyti, aplankyti brangių žmonių kapus. Tądien rusniškiai jau laukė automobilių eilėse. Rusnės salos gyventojams Vėlinės, Mirusiųjų atminimo diena, irgi tapo dideliu išbandymu. Nors kelininkai dirbo sparčiai, perkelti per apsemtą ruožą laukiančių automobilių eilės susidarė ilgos. Būdavo ir 20-30 vienoje pusėje. Ketvirtadienį ir seniūnė pateko į 20 automobilių eilę. O du vaikus pas gydytoją į Šilutę vežę rusniškiai eilėje buvo 35-ti. Išeitį surado: motina su vaikais sėdo į automobilį eilės priekyje ir buvo perkelti. Taip greičiau pasiekė Šilutę, gi vyras liko automobilyje laukti eilėje. Vakare grįžti namo į salą gali būti panašiai…


Ketvirtadienį seniūnė D. Drobnienė pasakojo, kad žiemos – pavasario potvynių metu 40 cm gylio vanduo ant apsemto kelio – ne naujiena, tačiau kad lietūs tiek merktų, iš visos Lietuvos suplaukęs į Nemuno žemupį vanduo tiek pakiltų dar lapams nenukritus – didelė naujiena. Matyt, pildosi pranašystės, kad klimato kaitą pajus kiekvienas žemės gyventojas.
Rusnės visa sala skęsta lietaus vandenyse – kiemai, sodybos, pievos, laukai. Anot seniūnės, žmonėms vis sunkiau ištverti keliones automobiliais per apsemtą kelio ruožą, o baugiausia, kad naktį kokia bėda neatsitiktų – nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos, nei ugniagesių gelbėtojų Rusnėje juk nebėra…
„Insultas, infarktas… Tokiai nelaimei ištikus pagalba svarbiausia pirmosiomis minutėmis. Šito labai bijome“, – kalbėjo seniūnė.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite