Rusnės bendruomenė su bendraminčiais piketavo Vilniuje

Rusnės bendruomenė „Rusnės sala“ ir Šilutės rajono savivaldybė, pavargę nuo pažadų ir daugiau kaip 7 metus trunkančio nesusikalbėjimo, lapkričio 23 d., trečiadienį, Vilniuje lankė institucijas, atsakingas už aplinkosaugą, turizmo, laivybos ir žuvininkystės sektorius.

Jau buvome informavę, kad beveik 100 Rusnės, Kintų seniūnijų atstovų, Šilutės r. savivaldybės vadovai, kai kurie Tarybos nariai, Savivaldybės darbuotojai ir kiti Pamario krašto ateitimi susirūpinę žmonės surengė Vilniuje susitikimus (piketus).

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, savivaldybės vadovai, Rusnės bendruomenės nariai ir visi neabejingi Pamario krašto problemoms žmonės Vilniuje piketavo dėl valstybinių vandens kelių priežiūros ir apžvalgos bokšto Uostadvario  kaime, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke, statybos.

Piketuotojai reikalavo

Iš Seimo aplinkos apsaugos komiteto, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos reikalaujama:

  • Kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos remtųsi pagrįstais vertinimais, mokslininkų ichtiologų ir ornitologų pozicija, kuri pateikta „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentuose, kad Pakalnės-Rusnaitės upių vandens kelias be jokių trukdžių 2023 m. būtų išvalytas ir pritaikytas laivybai.
  • Kad aplinkosauginiuose reikalavimuose būtų aiškiai nustatyta, jog vandens keliuose valymo darbai negali būti ribojami, jeigu šie keliai yra „Natura 2000“ ar buveinių apsaugai svarbiose ar kitose saugomose teritorijose. Negali būti ribojamas ir valymo darbų terminas, kadangi vandens keliai turi būti saugūs visu navigacijos laikotarpiu. Negali būti reikalavimo atlikti „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras teisės aktais įteisintiems vandens kelių valymo darbams. Į aplinkosaugos reikalavimus turi būti įtraukta nuostata, kad valymo darbams, atliekamiems vidaus vandenų keliuose, įrašytuose į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą ir Lietuvos  vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūros netaikomos.
  • Valstybės saugomų teritorijų tarnybos kreipimosi į Vyriausybę, kad 2023 m. valstybės biudžete būtų numatytos lėšos apžvalgos bokšto Uostadvaryje statybai, organizuojamos viešųjų pirkimų procedūros  ir 2023 m. būtų pradėti apžvalgos bokšto statybos darbai.
  • užtikrinti žuvų migracijos kelių atkūrimą Nemuno žemupio upėse, sudaryti sąlygas žuvims patekti į nerštavietes.

Sulaukta konkretaus pažado

Įvyko susitikimas ir diskusija su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovu Aurelijumi Rimu bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovu Albertu Stanislovaičiu.

Ministras S. Gentvilas po susitikimo ir pokalbio su rusniškiais savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Šiandien 100 rusniškių atvyko į Vilnių reikalaudami išvalyti Nemuno deltos upių atšakas (Rusnaitę ir Pakalnę). Istoriškai ten visada plaukiodavo laiveliai. Gilesnės vagos apsaugo gyventojus ir polderius nuo ledonešių. Gilesnės vagos padeda ir žuvų migracijai.

Tačiau itin jautri Nemuno delta reikalauja ir labai pamatuotų valymo ir gilinimo darbų. Šiandien sutarėme su Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba ir Rusnės bendruomene „Rusnės sala“, jog skubos tvarka patikslinsime salos buveinių apsaugą ir per 2023 m. deltos upių keliai bus išgilinti“.

Vienas komentaras

  • Javirga

    Gražūs piketuotojų plakatai ir kultūringas piktetas, Bravo!!!

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite