Rūšiavimo galvosūkis: kur mesti kosmetikos indelius, lemputes ar langų stiklą?

Nemažai daliai žmonių rūšiavimas yra tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau sulūžus skėčiui, perdegus elektros lemputei ar pabaigus namuose nedidelį remontą, vis dar gali tekti susidurti su rūšiavimo galvosūkiais.

Rūšiavimo konteineriuose atsiduria apie 30 proc. netinkamų atliekų.

Kaip tinkamai rūšiuoti rečiau susidarančias atliekas pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.

„Keistos“ atliekos

Sugedus ilgai naudojamiems daiktams, pasenus ar pasibaigus kosmetikos produktams, gali kilti klausimų, kaip tinkamai šias atliekas išrūšiuoti. Net tada, kai puikiai žinome, iš kokių medžiagų buvo pagamintas daiktas, nelengva parinkti jam tinkamą konteinerį. Dalis atliekų vis dar atsiduria ne ten, kur turėtų. Kai kurios atliekos dar kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, higienos ir kosmetikos priemonių pakuotės – jų užtenka ilgesniam laikui, pakuotės išmetamos rečiau, todėl ilgiau formuojasi įprotis.

„Esminis dalykas rūšiuojant atliekas – įvertinti, ar tai pakuotė, ar pats produktas. Rūšiavimo konteineriai skirti pakuočių atliekoms surinkti. Todėl pakuotės turi būti metamos į plastiko, popieriaus arba bendrą plastiko-popieriaus pakuočių konteinerį. Stiklo pakuotės rūšiuojamos atskirai, todėl visada turi keliauti tik į stiklo konteinerius. Kartu su pakuotėmis rūšiuojama tik makulatūra, plėvelė ir metalo gaminiai  –  tai lengvai perdirbamos antrinės žaliavos. Patys produktai, priklausomai nuo jų pobūdžio, turėtų būti metami arba į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, arba priduodami į specialias jų surinkimo vietas“, – patarė R. Viskauskienė.

Anot R. Viskauskienės, rūšiavimo galvosūkiu gali tapti, pavyzdžiui, stiklinis rutulinio dezodoranto buteliukas ar aliuminė tūtelė nuo kremų ir įvairių balzamų. Tai – produktų pakuotės ir, priklausomai nuo vyraujančios medžiagos, turi būti metamos į atitinkamą rūšiavimo konteinerį: stiklinis dezodoranto buteliukas į stiklo, o aliuminė tūtelė – į plastiko pakuočių konteinerį. Rūpinantis higiena taip pat susidaro atliekų, kurios nėra pakuotės ir turi atsidurti mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Nepaisant to, kad jose yra plastiko, metalo ar popieriaus. Tai skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, sauskelnės ir higieniniai įklotai, popierinės servetėlės, vatos tamponėliai, vonios kempinės.

Konteineryje ne vieta?

Kai kurios atliekos ar pakuotės yra akivaizdžiai pagamintos iš medžiagų, kurias įprastai rūšiuojame – plastiko, metalo, stiklo ar popieriaus. Vis dėlto yra atvejų, kai jų ne tik negalima mesti į rūšiavimo konteinerį, bet ir į mišrių komunalinių atliekų.

„Perdegus elektros lemputei ar sudužus veidrodžiui, langui, mes puikiai žinome, kad tai yra stiklas, tačiau ne kiekvieną stiklinį daiktą galime mesti į stiklo konteinerį. Automobilių ar pastatų langų stiklai, veidrodžiai, stiklinė tara, stipriai užteršta dažais, turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles“, – sakė R. Viskauskienė.

Perdegusi elektros lemputė yra priskiriama elektronikai ir negali būti išmetama į buitinių atliekų konteinerį. Lemputes kartu su baterijomis, elektronikos prietaisais ar nešiojamais akumuliatoriais reikėtų rūšiuoti atskirai ir pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas. Anot R. Viskauskienės, lemputė yra pavojinga atlieka dėl jose esančio nedidelio gyvsidabrio kiekio, kuris garuodamas patenka į aplinką ir yra kenksmingas žmonių sveikatai.

„Pavojingas medžiagas žyminčiais ženklais dažnai pažymėtos ir įvairios buitinės chemijos, klijų, dažų ir lakų pakuotės. Tai reiškia, kad šios pakuotės taip pat neturėtų atsidurti nei plastiko, nei mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Jei gyventojai nori būti sąmoningi, šias atliekas reikėtų kaupti, o tada didesnį kiekį išvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę“, – komentavo R. Viskauskienė.

Kaip teisingai išmesti?

Net tinkamai priskyrus atlieką reikiamam konteineriui, reikia mokėti teisingai ją išmesti. Svarbu, kad pakuotė būtų tuščia, reikėtų nepamiršti prieš išmetant atskirti iš skirtingų medžiagų pagamintas pakuotės dalis. Pavyzdžiui, nuo jogurto indelių reikėtų nuimti popierinę ir aliuminę dalis. Jei stiklinis kosmetikos indelis turi plastikinį kamštelį, jį reikėtų nuimti ir išmesti į atskirus konteinerius.

„Norint tinkamai rūšiuoti, svarbu atsiminti, kad rūšiavimo konteineriai iš esmės yra skirti pakuotėms, todėl nereikėtų į juos mesti atliekų, kuriose dar yra likę maisto, kosmetikos, gėrimų likučių. Prieš išmetant pakuotes reikia ištuštinti, nes įvairių medžiagų likučiai užteršia visą konteinerio turinį, kitas pakuotes. Todėl gali nebepavykti šių atliekų perdirbti. Tokiu atveju  atsakingas rūšiavimas nueitų perniek“, – teigė R. Viskauskienė.

R. Viskauskienė taip pat pabrėžia, kad pakuotes, kurios užima daug vietos, prieš išmetant svarbu suspausti, taip rūšiavimo konteineriai neužsipildys per greitai – reikia išlankstyti kartono dėžes, suspausti pieno ar sulčių pakuotes, plastikinius indelius.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite