Rūšiavimo galvosūkis: kur mesti kosmetikos indelius, lemputes ar langų stiklą?

Nemažai daliai žmonių rūšiavimas yra tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau sulūžus skėčiui, perdegus elektros lemputei ar pabaigus namuose nedidelį remontą, vis dar gali tekti susidurti su rūšiavimo galvosūkiais.

Rūšiavimo konteineriuose atsiduria apie 30 proc. netinkamų atliekų.

Kaip tinkamai rūšiuoti rečiau susidarančias atliekas pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.

„Keistos“ atliekos

Sugedus ilgai naudojamiems daiktams, pasenus ar pasibaigus kosmetikos produktams, gali kilti klausimų, kaip tinkamai šias atliekas išrūšiuoti. Net tada, kai puikiai žinome, iš kokių medžiagų buvo pagamintas daiktas, nelengva parinkti jam tinkamą konteinerį. Dalis atliekų vis dar atsiduria ne ten, kur turėtų. Kai kurios atliekos dar kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, higienos ir kosmetikos priemonių pakuotės – jų užtenka ilgesniam laikui, pakuotės išmetamos rečiau, todėl ilgiau formuojasi įprotis.

„Esminis dalykas rūšiuojant atliekas – įvertinti, ar tai pakuotė, ar pats produktas. Rūšiavimo konteineriai skirti pakuočių atliekoms surinkti. Todėl pakuotės turi būti metamos į plastiko, popieriaus arba bendrą plastiko-popieriaus pakuočių konteinerį. Stiklo pakuotės rūšiuojamos atskirai, todėl visada turi keliauti tik į stiklo konteinerius. Kartu su pakuotėmis rūšiuojama tik makulatūra, plėvelė ir metalo gaminiai  –  tai lengvai perdirbamos antrinės žaliavos. Patys produktai, priklausomai nuo jų pobūdžio, turėtų būti metami arba į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, arba priduodami į specialias jų surinkimo vietas“, – patarė R. Viskauskienė.

Anot R. Viskauskienės, rūšiavimo galvosūkiu gali tapti, pavyzdžiui, stiklinis rutulinio dezodoranto buteliukas ar aliuminė tūtelė nuo kremų ir įvairių balzamų. Tai – produktų pakuotės ir, priklausomai nuo vyraujančios medžiagos, turi būti metamos į atitinkamą rūšiavimo konteinerį: stiklinis dezodoranto buteliukas į stiklo, o aliuminė tūtelė – į plastiko pakuočių konteinerį. Rūpinantis higiena taip pat susidaro atliekų, kurios nėra pakuotės ir turi atsidurti mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Nepaisant to, kad jose yra plastiko, metalo ar popieriaus. Tai skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, sauskelnės ir higieniniai įklotai, popierinės servetėlės, vatos tamponėliai, vonios kempinės.

Konteineryje ne vieta?

Kai kurios atliekos ar pakuotės yra akivaizdžiai pagamintos iš medžiagų, kurias įprastai rūšiuojame – plastiko, metalo, stiklo ar popieriaus. Vis dėlto yra atvejų, kai jų ne tik negalima mesti į rūšiavimo konteinerį, bet ir į mišrių komunalinių atliekų.

„Perdegus elektros lemputei ar sudužus veidrodžiui, langui, mes puikiai žinome, kad tai yra stiklas, tačiau ne kiekvieną stiklinį daiktą galime mesti į stiklo konteinerį. Automobilių ar pastatų langų stiklai, veidrodžiai, stiklinė tara, stipriai užteršta dažais, turėtų keliauti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles“, – sakė R. Viskauskienė.

Perdegusi elektros lemputė yra priskiriama elektronikai ir negali būti išmetama į buitinių atliekų konteinerį. Lemputes kartu su baterijomis, elektronikos prietaisais ar nešiojamais akumuliatoriais reikėtų rūšiuoti atskirai ir pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas. Anot R. Viskauskienės, lemputė yra pavojinga atlieka dėl jose esančio nedidelio gyvsidabrio kiekio, kuris garuodamas patenka į aplinką ir yra kenksmingas žmonių sveikatai.

„Pavojingas medžiagas žyminčiais ženklais dažnai pažymėtos ir įvairios buitinės chemijos, klijų, dažų ir lakų pakuotės. Tai reiškia, kad šios pakuotės taip pat neturėtų atsidurti nei plastiko, nei mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Jei gyventojai nori būti sąmoningi, šias atliekas reikėtų kaupti, o tada didesnį kiekį išvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę“, – komentavo R. Viskauskienė.

Kaip teisingai išmesti?

Net tinkamai priskyrus atlieką reikiamam konteineriui, reikia mokėti teisingai ją išmesti. Svarbu, kad pakuotė būtų tuščia, reikėtų nepamiršti prieš išmetant atskirti iš skirtingų medžiagų pagamintas pakuotės dalis. Pavyzdžiui, nuo jogurto indelių reikėtų nuimti popierinę ir aliuminę dalis. Jei stiklinis kosmetikos indelis turi plastikinį kamštelį, jį reikėtų nuimti ir išmesti į atskirus konteinerius.

„Norint tinkamai rūšiuoti, svarbu atsiminti, kad rūšiavimo konteineriai iš esmės yra skirti pakuotėms, todėl nereikėtų į juos mesti atliekų, kuriose dar yra likę maisto, kosmetikos, gėrimų likučių. Prieš išmetant pakuotes reikia ištuštinti, nes įvairių medžiagų likučiai užteršia visą konteinerio turinį, kitas pakuotes. Todėl gali nebepavykti šių atliekų perdirbti. Tokiu atveju  atsakingas rūšiavimas nueitų perniek“, – teigė R. Viskauskienė.

R. Viskauskienė taip pat pabrėžia, kad pakuotes, kurios užima daug vietos, prieš išmetant svarbu suspausti, taip rūšiavimo konteineriai neužsipildys per greitai – reikia išlankstyti kartono dėžes, suspausti pieno ar sulčių pakuotes, plastikinius indelius.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite