Rūpinimasis žmonėmis nėra lėšų švaistymas

Šilutės ligoninėje greitai bus įkurtuvės. Duris vėl atvers renovuoti Terapijos ir Neurologijos skyriai. Renovacijai išleista apie 300 tūkst. eurų. Papildomiems darbams – langams sudėti ir stogo remontui iš savo biudžeto Savivaldybė skyrė apie 40 tūkst. eurų.

Iš kairės: išvažiuojamojo Kontrolės komiteto posėdžio dalyviai tarybos narys Alfonsas Vanagas, UAB „Nemuno deltos projektai“ direktoriaus pavaduotojas Antanas Čepys, ligoninės ūkio administratorius Ramūnas Kuzas, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis, Kontrolės komiteto pirmininkas Zigmantas Jaunius, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus apžiūri suremontuotas patalpas.

Ar teisėtai tai padaryta, ar tai lėšų švaistymas, ar rūpinimasis ligoniais?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Šilutės r. savivaldybės Kontrolės komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje.
Pasak Kontrolės komiteto pirmininko Zigmanto Jauniaus, šis išvažiuojamasis posėdis buvo suplanuotas iš anksto. Surengti jį paskatino tai, kad vykdant daugelį projektų, Savivaldybei tenka papildomai skirti lėšų. Štai ir renovuojant du Šilutės ligoninės skyrius centralizuotai gautų lėšų nepakako.
Kontrolės komiteto pirmininką Zigmantą Jaunių, komiteto narį Alfonsą Vanagą ir administracijai atstovaujantį administracijos direktoriaus pavaduotoją Virgilijų Pozingį bei Tarybos sekretoriato specialistę Dovilę Pauparytę pasitiko vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, Ūkio administratorius Ramūnas Kuzas, darbus atliekančios UAB „Stamela“ vadovas Stanislovas Liepis ir projektuotojams atstovaujantis UAB „Nemuno deltos projektai“ direktoriaus pavaduotojas Antanas Čepys.
„Skyrius nebuvo remontuotas bent jau tiek laiko, kiek aš čia dirbu – 24 metus. Tai baisiausias ligoninės skyrius į kurį jau buvo nemiela įžengti. O kaip ten yra dabar, patys pamatysite“, – vesdamas į baigiamą renovuoti skyrių pasakojo Všį Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas D. Steponkus. Jis paaiškino, kad vykdant darbus buvo aptikta užmūrytų langų. Juos taupydami šilumą užmūrijo prieš 20 metų.
Išaiškėjo, kad reikia arba papildomai sutvirtinti sienas langų užmūrijimo vietoje, arba grąžinti langus, tik modernesnius. Pasirinktas antras variantas. Anot D. Steponkaus, dabar, kai vėl atsirado langai, belieka tik džiaugtis, nes palatos tapo šviesesnės ir jaukesnės, kartu sutaupoma lėšų jų apšvietimui.
Kol ketvirtasis ligoninės aukštas nebuvo sutvarkytas, vienas kitas lašas, prasisunkiantis pro seną stogą, neturėjo didelės reikšmės. Atliekant remonto darbus, nuspręsta, kad būtina suremontuoti ir stogą, kitaip visas remontas neteks prasmės. „Iš esmės reikėtų renovuoti visą pastatą. Taip būtų geriau ir paprasčiau. Dabar turėjome gerai pasvarstyti, kaip daryti, kad naujos elektros, vandens, medicinoje naudojamų dujų, ventiliacijos sistemos gerai veiktų su jau esamomis, ir planuoti, kaip viskas veiks atnaujinus visas sistemas. Papildomų lėšų į langus ir stogą investuota taip pat labai gerai pagalvojus. Du kartus rinkomės ir svarstėme, ar verta didinti išlaidas ir remontuoti stogą. Viskas padaryta ne taip jau brangiai. Vieno kvadratinio metro patalpų remontas Šilutės ligoninėje kainavo apie 380 eurų, kai vidutinė tokių darbų kainą – apie 750 eurų. Reikia pagirti UAB „Stamela“ už puikią darbų kokybę“, – kalbėjo projektuotojų atstovas A. Čepys.

Pasak Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus, kai vėl atsirado langai, palatose šviesiau ir jaukiau.

Jam antrino ir vyriausiasis gydytojas D. Steponkus, nepraleidęs progos pasidžiaugti ir nauja ventiliacijos sistema. Pasak jo, kad nebūtų nemalonių kvapų, ligoninei reikalinga gera ventiliacijos sistema, o kad ji gera, jau įsitikinta, nes remonto metu nesklido statybinių medžiagų kvapai. Ligoninės vadovas aprodė svečiams ir pastogėje sumontuotą modernią ventiliacijos įrangą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis atkreipė dėmesį, kad po remonto padidės patalpų energetinis efektyvumas ir tai padės sutaupyti lėšų, nekalbant apie geresnes sąlygas ligoniams.
Išvykstant iš ligoninės Z. Jaunius sakė, pamatęs ir suprantantis, kam panaudoti pinigai. Dabar komiteto nariai bandys išsiaiškinti, ar finansuojant papildomus darbus nebuvę padaryta pažeidimų.
Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite