Rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400-500 šalies gyventojų. Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, tačiau gera žinia yra ta, kad 50-55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo.

Sunki ir klastinga liga

Erkinis encefalitas – gamtinė židininė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

„Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7-14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą“, – ligos eigą aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Skiepai efektyviausiai apsaugo nuo sunkios ligos

Austrų patirtis patvirtina, kad skiepai yra veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito. Nuo 1982 m. Austrijoje pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80-90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5-12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams. Todėl svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis dozėmis.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50-55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos ministro įsakymą, darbdavio lėšomis gali būti paskiepyti asmenys, kurių veikla yra susijusi su darbu gamtoje“, – sako NVSC atstovė.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite