Rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400-500 šalies gyventojų. Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, tačiau gera žinia yra ta, kad 50-55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo.

Sunki ir klastinga liga

Erkinis encefalitas – gamtinė židininė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

„Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7-14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą“, – ligos eigą aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Skiepai efektyviausiai apsaugo nuo sunkios ligos

Austrų patirtis patvirtina, kad skiepai yra veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito. Nuo 1982 m. Austrijoje pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80-90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5-12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams. Todėl svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis dozėmis.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50-55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos ministro įsakymą, darbdavio lėšomis gali būti paskiepyti asmenys, kurių veikla yra susijusi su darbu gamtoje“, – sako NVSC atstovė.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite