Paskutinę vasario dieną pasaulyje minima Europos retųjų ligų diena. Dauguma retų ligų yra genetinės, tačiau Europoje joms priskiriamos ir kai kurios užkrečiamosios ligos, ypač retos įvežtinės, kuriomis užsikrečiama keliaujant.

Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2018 m. užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6 maliarijos ir 2 vidurių šiltinės atvejai. Taip pat užregistruoti 5 tuliaremijos, 1 botulizmo, 3 leptospirozės avejai.

Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti ir kitomis Lietuvoje nepaplitusiomis infekcinėmis ligomis, pvz., tropinėmis parazitozėmis, čikungunija, zikos virusine infekcija, Vakarų Nilo karštlige, geltonąja karštlige ir kt.

Asmenų užsikrėtimo rizika priklauso nuo vietovės, į kurią vykstama, šalies sanitarinės būklės, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, jos pobūdžio ir kitų veiksnių. Nuo kai kurių infekcinių ligų keliautojus gali apsaugoti skiepai, o nuo maliarijos – tinkamas antimaliarinių vaistų vartojimas.

Vykstant į kai kurias šalis, skiepas nuo geltonosios karštligės – privalomas.

Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos nuo geltonosios karštligės ir galioja visą gyvenimą. Į sveikatos priežiūros įstaigą dėl skiepų rekomenduojama kreiptis 4–6 savaitės prieš kelionę, kad pasiskiepijus, imunitetas susidarytų dar iki kelionės pradžios.

Tačiau yra užkrečiamųjų ligų, kurių profilaktikai gali būti taikomos tik nespecifinės profilaktikos priemonės: rankų higiena, apsaugos nuo uodų įgėlimų, saugaus maisto vartojimas ir kt.

Kraštuose, kur plinta uodų platinamos ligos, rekomenduojama:

• naudoti repelentus, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, IR3535 arba pikaridinas, pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;
• vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, nes virusą nešiojantys uodai (Aedes) aktyvūs ir dieną;
• miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose arba naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu;
• po kelionės pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų, galvos, akių skausmams, bėrimams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.

Kelionėje renkantis maistą svarbu laikytis saugumo priemonių:

• įsitikinti, kad maistas pakankamai termiškai apdorotas;
• nevartoti nepasterizuoto pieno ir jo produktų;
• nevartoti gatvėje parduodamo maisto;
• vengti ledo kubelių gėrimuose, nebent žinoma, kad jie pagaminti iš saugaus vandens;
• gerti vandenį iš gamykloje uždarytų vandens buteliukų;
• dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po sąlyčio su naminiais ir fermoje laikomais gyvūnais, pasinaudojus tualetu ir kt.;
• kruopščiai plauti vaisius ir daržoves (saugiu vandeniu), jeigu įmanoma, juos nulupti.

Raginame asmenis, planuojančius keliauti į egzotiškas šalis, vadovautis ULAC, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Ypač pavojingų įvežtinių, retų, keliautojų užkrečiamųjų ligų metodines rekomendacijas rasite čia.

Informaciją apie rekomenduojamus skiepus keliautojams rasite čia.