Renovacijos grimasos: išsprogdinti langai, dažais nutaškyti automobiliai

Maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, todėl renovacijos klausimas nepraranda aktualumo. Kaip ir kasmet atšilus orams įsibėgės statybos darbų sezonas, todėl draudikai jau dabar perspėja gyventojus būti atidžius ir stebėti, ar per namo atnaujinimo darbus nėra gadinamas jų privatus turtas.

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikų vertintojas Gintaras Gurskis teigia, kad pagrindinė ramybės sąlyga – patikimi, gerą reputaciją turintys ir, be abejo, savo atsakomybės draudimu pasirūpinę rangovai.

Statybos darbų trileriai

Nors statybos sektorius ir jo veikla yra išsamiai reglamentuoti, o dėl grėsmės darbuotojų sveikatai dar ir nuolat prižiūrimi saugos inspektorių, kuriozų išvengti nepavyksta.

„Rangovo reputacija yra vienas kertinių aspektų, nes tai nemaža dalimi atskleidžia jo požiūrį į saugą, tvarką, atsakomybę. Deja, vis dar pasitaiko atveju, kai stengiamasi taupyti bet kokia kaina, dirbti kuo greičiau. Žinoma, pasitaiko ir netikėtų nelaimių. Turime žalą, kai sprogo dujų balionas, kurį rangovai naudojo savo darbams atlikti, o jo sprogimo metu nukentėjo gyventojų langai. Kitaip tariant, prie paties daugiabučio nereikėjo net prisiliesti, o akimirksniu nukentėjo dauguma gyventojų”, – teigia G. Gurskis.

Draudimo bendrovės praktikoje pasitaikė ir atvejis, kuomet atliekant fasado darbus dažais buvo aptaškyti šalia namo stovėję automobiliai. Didelę riziką kelia pastoliai: jei jie patys ar ant jų esantys daiktai nestabilūs, blogai pritvirtinti, iki nelaimės vos vienas žingsnis.

Anot specialisto, svarbu žinoti, kad renovacijos nuostoliai apima ne tik pastatą, bet ir gyventojų asmeninį turtą, esantį namuose bei aplink juos – tai galioja automobiliams, žaidimo aikštelėms ir net jose žaidžiantiems vaikams.

Kaip įveikti ignoravimo taktiką?

Renovuojant daugiabutį minimaliomis yra laikomos žalos iki 5 tūkst., o neretai jos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. . Jei padaroma žala kitų asmenų turtui, pretenzijos pareiškimo terminas siekia 2 metus. Reikia neužmiršti, kad nuostolių gali kilti ne tik statybos darbų metu, bet ir praėjus kuriam laikui, ypač, jei kalbama apie vandentiekio, šilumos sistemų atnaujinimą, fasado apšiltinimą.

„Dėl nekokybiškai atliktų darbų padidėja žalų tikimybė, gali atsirasti nepageidaujamų pasekmių tokių kaip nesandarus stogas, perpučiamas fasadas ar užsikimšusios inžinerinės sistemos. Jeigu anksčiau to nepasitaikydavo, o po renovacijos būste kaupiasi drėgmė, įsimeta pelėsis – tikėtina, kad tai yra nekokybiškos renovacijos padarinys, kurį gali įvertinti kvalifikuoti ekspertai. Tuo tarpu einamiesiems defektams, tokiems kaip sienų įskilimai, fiksuoti dažnai pakanka ir nuotraukų. Todėl jei jūsų name numatomas renovacijos projektas, užfiksuokite esamą situaciją, tai turėtų palengvinti įrodinėjimo procesą, jei jo prireiktų“, – atkreipia dėmesį G. Gurskis.

Norint maksimaliai apsisaugoti, jis rekomenduoja tokias nuotraukas patvirtinti notariškai.

Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai rangovas visomis išgalėmis vengia dialogo su gyventojais ir nereaguoja į jų nepasitenkinimą, pretenzijas.

„Dažnai tokiu atveju gyventojai „apeina“ draudimo įmonę ir bando susikalbėti tiesiogiai su rangovu, tačiau tai nėra efektyviausias kelias, jei pats rangovas nesuinteresuotas rasti sprendimą. Patarčiau gyventojams be jokių dvejonių pretenziją siųsti tiesiai rangovo draudimo įmonei. Maža detalė – apskritai prieš prasidedant renovacijos darbams išsiaiškinkite, ar rangovas yra apsidraudęs. Dalis statybos įmonių apie draudimo polisą vis dar prisimena tik tada, kai jau baigia darbus“, – sako G. Gurskis.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 38 tūkst. daugiabučių pastatų. Būsto energijos taupymo agentūra skaičiuoja, kad šalyje nuo 2013 metų už daugiau kaip 700 mln. eurų atnaujinti 2176 daugiabučiai, o 421 daugiabutyje kaip tik vyksta atnaujinimo darbai.

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite