Kintų Vydūno kultūros centro rekonstrukcija, kuriai iš ES 2007-2013 m. struktūrinių fondų paramos programos skirti beveik 4 milijonai litų, buvo baigta pernai pavasarį. Metus laiko padirbėjus naujomis sąlygomis, kolektyvui kilo naujų minčių. Norima pertvarkyti Vydūno muziejaus ekspoziciją, o kultūros centro kiemelyje pastatyti Vydūno skulptūrą.

Iš kairės: dizainerės Raminta Voverytė ir Monika Drigotienė aptaria su Kintų Vydūno kultūros centro vadove Rita Tarvydiene, kaip turėtų atrodyti atnaujintas Vydūno muziejus.

Pasak Kintų Vydūno kultūros centro vadovės Ritos Tarvydienės, po rekonstrukcijos įvyko tai, ko ir tikėtasi – gerokai padidėjo lankytojų srautai. „Mūsų specifika tokia, kad atvažiuoja ne tik pavieniai turistai. Dauguma atvyksta autobusais po 40-50 žmonių ir turime sukti galvas, kaip juos priimti, ką daryti, kad visi sutilptume. Pastebėjome, kad dabartinius turistus domina ne vien ekspozicija, net ir pats Vydūno gyvenimo būdas, jo filosofija, pažiūros. Todėl kilo mintis susieti Kintus su Vydūnu taip, kaip, pavyzdžiui, kaimyninė Priekulė susijusi su rašytoja Ieva Simonaityte. Mąstome laikui bėgant pastatyti kultūros kieme ant suolelio sėdinčio Vydūno skulptūrą, o patį muziejų labiau pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams“, – sakė R. Tarvydienė.
Paskatą tokioms mintims suteikė centro rekonstrukcija. Dabar, kai sutvarkyta aplinka, belieka tik sukurti skulptūrą ir surasti vietą, kur ją geriau pastatyti, o šiuolaikiška elektros instaliacija sudaro galimybių pertvarkyti muziejų.
Taip jau sutapo, kad artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui atsirado galimybė dalyvauti Kultūros rėmimo fondo konkurse dėl dalinio kultūros ir meno projekto „Vidinio tilsmo mokykla Vydūno muziejaus ekspozicijoje“ finansavimo. Tikimasi gauti 50 tūkst. litų paramą. Be to, Rita Tarvydienė susipažino su jaunomis dizainerėmis Raminta Voveryte ir Monika Drigotiene iš UAB „Ergolain“, kurios pritarė įstaigos vadovės sumanymams ir jau kelintą kartą atvyksta tartis, kaip geriau įrengti naująją ekspoziciją.
Pagrindinis šio projekto tikslas – pakeisti Vydūno muziejaus ekspozicijos informaciją ir įgyvendinti „Gyvo muziejaus“ idėją, kad lankytojas jaustųsi ne muziejuje, o tarsi rašytojo paliktame knygynėlyje, kur jis gali vartyti, skaityti jo išleistas knygas girdėti skambančią arfą, jo sukurtas ir aranžuotas dainas, matyti pastatytas dramas, gauti jo paliktus atsakymus ir patarimus apie sveikatą, apie pasaulio harmoniją, kaip pažinti save, kaip pažadinti pagrindines jusles.
Kadangi visame pastate yra buvusi mokykla, o Vydūnas čia dirbo mokytoju, visą ekspozicija suplanuota pertvarkyti edukaciniu principu, tarsi mokykla įvairaus amžiaus žmonėms – nuo pradinuko iki suaugusiojo. Visą ekspoziciją nutarta pavadinti „Vidinio tilsmo“ mokykla. „Vidiniu tilsmu“ Vydūnas vadino meditacijos, susikaupimo, žmogaus buvimo su savimi laiką, sugebėjimą įvertinti pagrindines žmoguje esančias jusles, kaip jos veikia protą ir kaip per susivokimą galima jas valdyti. Planuojama įkurti vidinio tilsmo kambarį, tam skiriama ekspozicijos gale esanti viena nedidelė patalpėlė, kurioje numatoma įrengti 5 pojūčių meditacijos ir susikaupimo kambarį.
Lauko ekspozicijos pagrindinis akcentas būtų Vydūno žaliasis suolelis. Tai iliustracija išlikusiam sodininko pasakojimui apie pažintį su Vydūnu, kai sodininkas klausęs rašytojo, kokia spalva dažyti sodo suolelį. Vydūnas atsakęs: „Be abejonės, tik žaliai – tai gyvumo spalva.“

Vaidotas VILKAS