Registrų centras: jaunavedžiai tuoktuvėms rinkosi rugpjūčio savaitgalius

Pasibaigusi kalendorinė vasara jau leidžia suskaičiuoti ir apibendrinti, koks buvo šių metų vestuvių sezonas. Kaip ir kiekvienais metais populiariausios tuoktuvių datos buvo rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. Tačiau ilgiau nei įprastai išsilaikiusi šiluma nemažą dalį jaunavedžių paskatino savo šventei pasirinkti ir rugsėjo savaitgalius, pastebi visos šalies metrikacijos duomenis išanalizavęs Registrų centras.

Registrų centro administruojamos Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausia santuokos sudarymo data šiais metais buvo rugpjūčio 19-oji, šeštadienis – šią dieną amžinos meilės įžadais apsikeitė net 352 poros. Nedaug nuo šios datos atsiliko kiti du rugpjūčio savaitgaliai – rugpjūčio 26-ąją įregistruota 346 santuokos, rugpjūčio 12-ąją – 335.

„Tradiciškai kiekvienais metais jaunavedžiai savo tuoktuvių dieną pasirenką vieną iš vasaros savaitgalių, tačiau šiemet tarp populiariausių datų pateko ir rugsėjis. Greičiausiai, dėl palankių ir visus džiuginančių oro sąlygų šiemet didžiausią savo gyvenimo šventę pažymėti rugsėjo 9-ąją nusprendė net 328 jaunavedžių poros”, – komentuoja Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Populiariausių vestuvių datų dešimtuke, kaip įprastai, galima rasti ir liepos savaitgalius: liepos 22 dieną susituokė 319 porų, liepos 15 dieną – 312, liepos 29 dieną – 279, o liepos 7 dieną – 266. Aktyviai jaunavedžiai tuokėsi ir rugpjūčio 5 dieną –  įregistruota 308 santuokos bei birželio 17 dieną – 281 santuoka.

Iš viso nuo šių metų sausio MEPIS įregistruota daugiau nei 12 tūkst. santuokų. Iš jų apie ketvirtadalis buvo sudarytos bažnyčioje, o didžioji dalis – kitur. Absoliuti dauguma santuokų, žinoma, sudarytos Lietuvoje, tačiau yra nemažai ir užsienyje sudarytų ir įregistruotų santuokų.

Dažniausiai svetur tuoktis nusprendusios poros rinkosi Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, taip pat Italiją, Ispaniją ar Graikiją. Tačiau buvo porų, kurios savo vestuvių šventei rinkosi ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Seišelius, Mauricijų, Dominikos Respubliką, Meksiką, Namibiją, Maroką, Indiją, Braziliją, Japoniją ar Filipinus.

Vestuvių planuotoja: ruduo tampa vis populiaresnis vestuvėms

Vestuvių planuotojai pastebi, kad ruduo tampa vis populiaresnis tarp savo vestuves planuojančiųjų porų tiek dėl palankių oro sąlygų, tiek dėl platesnių pasirinkimo galimybių. „Dėl šiltėjančio rudens kasmet jaučiamas vestuvių sezono ilgėjimas ir vis daugiau jaunavedžių porų pasirenka rudens pradžią savo šventei. Taip pat rudens sezonas vestuvėse reiškia galimybę rinktis iš norimų paslaugų teikėjų, nes dauguma jų jau dirba laisvesniu grafiku”, – pasakoja vestuvių planuotoja Justina Vasiljevaitė ir priduria, kad poros vestuves planuoti pradeda likus 8 mėn. – 1 metams iki jų.

Jos teigimu, nors kai kurios poros ir ieško įdomesnių datų susituokti, dauguma visgi renkasi svarbias sau datas arba patogias dienas jiems ir svečiams. „Pastebima tendencija – daugėja vestuvių švenčių darbo dienomis, pavyzdžiui, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Tai jauniesiems leidžia šiek tiek sutaupyti, surengti ilgiau trunkančią šventę, patogiai pailsėti ir pabūti su savo artimiausiais žmonėmis savaitgalį. Kasmet vestuvių planuotojos ir kitų paslaugų ieškančios poros pirmąsias datas rezervuoja liepos ir rugpjūčio mėnesių antroje pusėje. Žinoma, šeštadieniai išliks populiariausia diena vestuvėms, tačiau matomas besituokiančių porų skaičiaus kilimas ir darbo dienomis”, – kalba J. Vasiljevaitė.

Registrų centro duomenimis, per visus praėjusius metus iš viso buvo įregistruota beveik 20 tūkst. santuokų. Populiariausios vestuvių datos pernai buvo rugpjūčio 20, rugpjūčio 6 ir liepos 23 dienos.

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite