Kaip dažnai pagalvojame, kiek pagaminamo maisto iš tiesų baigia savo kelionę taip ir nepaliestas žmonių? Baimė ar nežinojimas, kaip elgtis su besibaigiančio galiojimo maisto produktais, visuomenę įspaudė į amžiaus problemą – turime didžiulius perteklinio maisto kiekius. Deja, skurstančių, gyvenančių nepritekliuje ir kasdien alkstančių žmonių šalyje taip pat apstu. Išeičių, kaip padėti likimo nuskriaustiesiems ieškantis paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“ šiai situacijai spręsti jėgas suvienijo ir su prekybos tinklais – užsimezgęs bendradarbiavimas daugybę metų ne tik gelbsti sunkiau besiverčiančius, bet ir padeda kovoti su maisto švaistymo problema.

Perteklinio maisto likimas – utilizavimas?

Viena pagrindinių labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veiklų – tai bendradarbiavimas su prekybininkais surenkant, sutvarkant ir perduodant besibaigiančio galiojimo maisto produktus nepasiturintiems. Tiesa ta, jog toks maistas yra tinkamas vartoti, išlaikęs savo vertingąsias maistines savybes, o jo išmetimas atneštų dar daugiau žalos.

„Maisto pertekliaus problema paaštrėjo apie 70-uosius–80-uosius praėjusio amžiaus metus, o mūsų dienomis ji yra pasiekusi piką. Dalinti tikrai tinkamą vartoti maistą yra socialiai atsakinga ir teisinga išeitis. Kasdien toks maistas pasiekia tūkstančius šeimų. Ne visos jos gyvena žemiau skurdo ribos – kai kurie žmonės, turintys net ir labai žemas pajamas, sugeba taupyti. Deja, neretai tai būna jų pačių sąskaita: norėdami, kad sočiau valgytų vaikai, tėvai priversti apriboti savo racioną arba maitintis tik kartą per dieną. Todėl pagalba maistu jiems yra didžiulis palengvinimas“,  – įsitikinęs „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.

Remia būtinaisiais maisto produktais

Bendrovės „Maisto banką“ remia tiek lėšomis, tiek savo produkcija ar paslaugomis. Lietuvoje pastaruosius dešimt metų prekybos tinklas IKI yra didžiausias fondo rėmėjas, suteikiantis 45 proc. maisto, kuris kasdien pasiekia skurdžiausiai gyvenančius.

„Suvokdami maisto švaistymo problemos mastą tiek iš aplinkosauginės, tiek iš socialinės pusės, jaučiame atsakomybę prisidėti prie jos mažinimo. Kasdien parduotuvėse susikaupia nemaži kiekiai riboto galiojimo produktų, tokių kaip pienas, šviežia mėsa ir žuvis, taip pat vaisiai, daržovės, duona ar kiti gaminiai, kurie nėra tinkami pardavimui. Deja, Lietuvoje turime ir kitokią statistiką – tai tūkstančiai nepritekliuje gyvenančių  tautiečių, kurie vargiai gali įpirkti net ir būtiniausius kasdienio vartojimo maisto produktus. Pagalba maisto produktais tapo mūsų parduotuvių kasdienybe, kuri, tikiu, palengvina daugybės žmonių buitį“, – pasakoja prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Ne tik auka, bet ir pagarba maistui

V. Ilgiaus teigimu, pagalba maistu gelbėja su įvairiais sunkumais susiduriančias bendruomenes.  „Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pagaminamo maisto kiekiai yra gerokai didesni nei mes pajėgiame suvartoti. Ar jį verčiau išmesti, ar duoti žmonėms, kurie jo stokoja? Galbūt, gavus maisto, pavyks sutaupyti kitiems tikslams, pavyzdžiui vaikų švietimui, gydymui, rūbams ar kitiems būtiniems poreikiams patenkinti?“.

„Tikiu, kad mūsų veikla ne tik padeda nepritekliuje gyvenantiems žmonėms, bet tuo pačiu moko pagarbos maistui. Tik pagalvokit apie resursus, sunaudojamus pagaminimui: kiek vandens, elektros, energijos ir žmogaus indėlio įdedama? Skurdo fenomenas yra kur kas gilesnis, jo nepakaks užkamšyti maisto daviniais. Todėl turime žvelgti giliau – dalijimasis turi tapti savaime suprantamu dalyku. Tai turi tapti vartojimo kultūros dalimi“ – pabrėžia V. Ilgius.

Maistą dovanoja jau dešimtmetį

Pasak B. Čaikauskaitės, maisto švaistymas, perteklinis vartojimas yra kompleksinė problema, kurios mastai galimai yra susiję su planavimu. „Nuolatinis skubėjimas pirkėjams ne visuomet leidžia tikslingai susiplanuoti pirkinių krepšelį, dėl to dėmesys neretai skiriamas tik tiems produktams, kurie galioja ilgiau. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios parduotuvėse dienos pabaigoje kaupiasi riboto galiojimo maisto produktai“, – sako IKI prekybos tinklo atstovė.

„Labdarai atiduodamo maisto kiekiai iš tiesų yra milžiniški. Vien per 2018 metus „Maisto bankui“ atidavėme beveik pusketvirto tūkstančio tonų maisto produktų, kurių vertė siekė 6,7 mln. eurų. O skaičiuojant nuo bendradarbiavimo pradžios, ši suma yra kur kas didesnė ir jau viršija 30 mln. eurų“.

Maisto perdavimas sunkiau besiverčiantiems prekybos tinklui tapo nenutrūkstamu procesu. Septynias dienas per savaitę į jį įsitraukia visos parduotuvės, jų darbuotojai ir du logistikos centrai.

„Džiaugiamės, kad ilgametė partnerystė dovanojo ir kitų gražių iniciatyvų. Viena tokių – mūsų inicijuota socialinė akcija „Gera kaina – Geras darbas“. Jos metu surinkta finansinė parama padėjo atsirasti „Maisto banko“ perdirbimo virtuvei, kurioje didžiuliai kiekiai nepatraukliai atrodančių vaisių ir daržovių virsta įvairiais padažais, džemais, sriubomis ar užtepėlėmis. Šios idėjos realizavimas yra įrodymas, jog išmetimui pasmerktas maistas gali būti prikeltas antram gyvenimui ir padėti daugybei žmonių“, – džiaugiasi B. Čaikauskaitė.

Realybė, apie kurią nesusimąstome: pagaminamo maisto kiekiai yra didesni nei mes gebame suvartoti