Raudonskruosčių braškių metas

Garsiausi Šilutės rajone braškių augintojai gyvena Degučiuose. Albinos ir Romo Undžių sodybą labai gerai žino ne tik naumiestiškiai ar šilutiškiai – jų užaugintų braškių skintis atvažiuoja net iš aplinkinių rajonų ir Europos valstybių – šiemet uogų skynėsi latviai, braškių išsivežė į Vokietiją, Angliją bei Norvegijoje dirbantys lietuviai.

Braškių skynėjai iš Rumšų.

Nuo 15 arų – iki 5,5 hektaro
Dabartinis Undžių braškynas užima 5,5 ha ploto. Prisimindami ūkininkavimo pradžią, šeimininkai šypsosi, kad braškėmis tebuvo užsodinta 15 arų. „Pasodinęs 15 arų braškių, Romas pats išvažiavo darbuotis į Švediją“, – pasakojo Albina. Likusi viena su maža dukrele, kuri, beje, dabar jau studentė, Albina savaitę pradėdavo ir baigdavo su kauptuku rankose…
Romas svetimoje šalyje daug ko išmoko pas braškes auginantį ūkininką. Padirbėjęs keletą metų, ūkininkavimo ėmėsi namuose. Visur jam talkina žmona Albina. Darbštus, tikslo siekiantis ūkininkas augino ne tik braškes, bet ir anuomet ne visiems dar žinomas daržoves. Apdairus ūkininkas, plėsdamas braškių ūkį, sėjo ir javų. Apdairumas ne kartą išgelbėjo. Štai pernai braškių nuostolius kompensavo iš grikių gautas pelnas.
Priklauso nuo oro
Niekam nėra paslaptis, kad braškių augintojai ypač yra priklausomi nuo oro sąlygų. Kiek pastangų beįdėtų, gamta gali bemat derlių sunaikinti. „Kankinti šalnų ir lietų šiemet derliumi esame patenkinti“, – šypsojosi Romas Undžys.
Pernai braškių augintojai dėl šalnų neteko dviejų hektarų braškių. Prieš dvejus metus dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti – braškynui pakenkė kelias dienas siautėjęs karštis su dideliu vėju. Ir šiemet pavasaris buvo šaltas, šiluma neskubėjo, vėliau pliaupė lietūs. Vis dėlto braškes pavyko išsaugoti. Kaip ir kasmet, uogas skinti pradėjo po Joninių. Tiesa, šiemet ir Joninės pasitaikė lietingos, taigi, ir uogos skinti pradėta vangokai.
Kvepiančios, tiesiai iš braškyno
Prieš 10 metų nusprendę braškėmis prekiauti tiesiai iš braškyno, Albina ir Romas pakvietė pirkėjus braškių įsigyti pigiau nei turguje ar parduotuvėje. Pigiau gali nusipirkti, tačiau tenka patiems prisirinkti. Naujovė bemat prigijo.
Kas gali būti kvapniau ir skaniau už ką tik nuskintą braškę! Tai bemat įvertino braškių skynėjai. Braškyno šeimininkai uogautojams siūlo braškių ne tik prisiskinti, bet ir ragina jų prisiragauti. Tai ypač patinka vaikams, jie iš braškyno išeina sočiai prisikirtę raudonskruosčių uogų.
Albina pastebi, kad anksčiau atvažiuodavo mamos, laukiančios vaikų, dabar jau su prakutusiais mažyliais.

Romas ir Albina Undžiai prieš 10 metų pakvietė braškių įsigyti pigiau, tik prisiskinti reikia patiems.

Braškiauja su nuotykiais
Uogautojams nutinka įvairiausių dalykų. Dažniausia pameta raktus, telefoną. Antai praėjusį sekmadienį merginos uogaudamos pametė raktą. Į paieškas atskubėjęs braškyno šeimininkas Romas raktą netruko surasti.
Bemaž visus, atvykusius pirmą kartą, nustebina paukščių baidyklės-šaudyklės garsas. Periodiškai iššaunanti šaudyklė baido nekviestus braškių skynėjus – varnėnus. Šiemet jų labai gausu, todėl braškių augintojai jau ketvirtą ryto mina tarplysviais ir plodami delnais baido juodžius.
Negaili investicijų
Braškyną kasmet atnaujina. Laukuose sirpsta įvairių veislių braškių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų: ‚Florence‘, ‚Elegance‘, ‚Salut‘, ‚Pegasus‘, ‚Rumba‘ (‚Zumba‘), ‚Pandora‘ ir kitų. Šį pavasarį apie 60 arų braškyno atnaujinta elitinėmis braškėmis, kurių daigų gauta iš Vokietijos ir Olandijos.
Braškių augintojai turi įsigiję nemažai žemės ūkio technikos: sodintuvus, frezas, ravėtuvus ir kt. Dar ūkininkavimo pradžioje technikos braškyno žemei įdirbti bei kitos Romas Undžys susikonstruodavo ir pasigamindavo pats. Keltuvą virš tonos sveriantiems maišams perkelti Romas sukonstravo iš įvairių metalo atliekų. Toks naujutėlis keltuvas, kainuodavęs apie 1300 Lt, Romui kainavo vos 150 Lt. Keltuvui pasigaminti neužtruko nė dienos. Gal ateityje Romas pakvies į muziejų, kuriame puikuosis jo gaminta technika?

Rodyklė į braškių augintojų sodybą.

Vietoj anų mechanizmų braškių augintojai turi įsigiję naujesnės, modernesnės įrangos. Ypač džiaugiasi pernai įsigyta itališka laistymo sistema, kurią įdiegę, rezultatų sulaukė pernai. Šiųmetės kaitros braškės gal ir nebūtų atlaikiusios, jei ne laistymo sistema. Greta braškyno įrengtas bemaž 600 kubų talpos tvenkinys. Per vieną laistymą sunaudojama apie 120 kubinių metrų vandens.
Uogaus iki rugpjūčio
Ir šiomis dienomis Degučiuose prie A. Ir R. Undžių sodybos driekiasi automobilių eilės, o braškyne netrūksta skynėjų. Skinantys uogas gali neabejoti – Undžių užaugintos braškės ne tik išvaizdžios, saldžios, bet ir praėjusios ypatingą patikrą. Pernai tarp 200 atrinktų ūkininkų ūkių Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrė ir degutiškių Undžių braškyno uogas. Braškės buvo ištirtos ypač nuodugniai, pagal 300 punktų. Nustatyta, kad braškės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Nespėję prisiskinti braškių ir jų prisiruošti žiemai gali nenusiminti – Degučiuose, Albinos ir Romo Undžių braškyne braškių užteks iki rugpjūčio.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • ona

    Labai šauni pora,geri žmonės ,nepavydūs ir uogos jų skanios.Sveikatos ir sėkmės darbuose.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite