Raudonskruosčių braškių metas

Garsiausi Šilutės rajone braškių augintojai gyvena Degučiuose. Albinos ir Romo Undžių sodybą labai gerai žino ne tik naumiestiškiai ar šilutiškiai – jų užaugintų braškių skintis atvažiuoja net iš aplinkinių rajonų ir Europos valstybių – šiemet uogų skynėsi latviai, braškių išsivežė į Vokietiją, Angliją bei Norvegijoje dirbantys lietuviai.

Braškių skynėjai iš Rumšų.

Nuo 15 arų – iki 5,5 hektaro
Dabartinis Undžių braškynas užima 5,5 ha ploto. Prisimindami ūkininkavimo pradžią, šeimininkai šypsosi, kad braškėmis tebuvo užsodinta 15 arų. „Pasodinęs 15 arų braškių, Romas pats išvažiavo darbuotis į Švediją“, – pasakojo Albina. Likusi viena su maža dukrele, kuri, beje, dabar jau studentė, Albina savaitę pradėdavo ir baigdavo su kauptuku rankose…
Romas svetimoje šalyje daug ko išmoko pas braškes auginantį ūkininką. Padirbėjęs keletą metų, ūkininkavimo ėmėsi namuose. Visur jam talkina žmona Albina. Darbštus, tikslo siekiantis ūkininkas augino ne tik braškes, bet ir anuomet ne visiems dar žinomas daržoves. Apdairus ūkininkas, plėsdamas braškių ūkį, sėjo ir javų. Apdairumas ne kartą išgelbėjo. Štai pernai braškių nuostolius kompensavo iš grikių gautas pelnas.
Priklauso nuo oro
Niekam nėra paslaptis, kad braškių augintojai ypač yra priklausomi nuo oro sąlygų. Kiek pastangų beįdėtų, gamta gali bemat derlių sunaikinti. „Kankinti šalnų ir lietų šiemet derliumi esame patenkinti“, – šypsojosi Romas Undžys.
Pernai braškių augintojai dėl šalnų neteko dviejų hektarų braškių. Prieš dvejus metus dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti – braškynui pakenkė kelias dienas siautėjęs karštis su dideliu vėju. Ir šiemet pavasaris buvo šaltas, šiluma neskubėjo, vėliau pliaupė lietūs. Vis dėlto braškes pavyko išsaugoti. Kaip ir kasmet, uogas skinti pradėjo po Joninių. Tiesa, šiemet ir Joninės pasitaikė lietingos, taigi, ir uogos skinti pradėta vangokai.
Kvepiančios, tiesiai iš braškyno
Prieš 10 metų nusprendę braškėmis prekiauti tiesiai iš braškyno, Albina ir Romas pakvietė pirkėjus braškių įsigyti pigiau nei turguje ar parduotuvėje. Pigiau gali nusipirkti, tačiau tenka patiems prisirinkti. Naujovė bemat prigijo.
Kas gali būti kvapniau ir skaniau už ką tik nuskintą braškę! Tai bemat įvertino braškių skynėjai. Braškyno šeimininkai uogautojams siūlo braškių ne tik prisiskinti, bet ir ragina jų prisiragauti. Tai ypač patinka vaikams, jie iš braškyno išeina sočiai prisikirtę raudonskruosčių uogų.
Albina pastebi, kad anksčiau atvažiuodavo mamos, laukiančios vaikų, dabar jau su prakutusiais mažyliais.

Romas ir Albina Undžiai prieš 10 metų pakvietė braškių įsigyti pigiau, tik prisiskinti reikia patiems.

Braškiauja su nuotykiais
Uogautojams nutinka įvairiausių dalykų. Dažniausia pameta raktus, telefoną. Antai praėjusį sekmadienį merginos uogaudamos pametė raktą. Į paieškas atskubėjęs braškyno šeimininkas Romas raktą netruko surasti.
Bemaž visus, atvykusius pirmą kartą, nustebina paukščių baidyklės-šaudyklės garsas. Periodiškai iššaunanti šaudyklė baido nekviestus braškių skynėjus – varnėnus. Šiemet jų labai gausu, todėl braškių augintojai jau ketvirtą ryto mina tarplysviais ir plodami delnais baido juodžius.
Negaili investicijų
Braškyną kasmet atnaujina. Laukuose sirpsta įvairių veislių braškių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų: ‚Florence‘, ‚Elegance‘, ‚Salut‘, ‚Pegasus‘, ‚Rumba‘ (‚Zumba‘), ‚Pandora‘ ir kitų. Šį pavasarį apie 60 arų braškyno atnaujinta elitinėmis braškėmis, kurių daigų gauta iš Vokietijos ir Olandijos.
Braškių augintojai turi įsigiję nemažai žemės ūkio technikos: sodintuvus, frezas, ravėtuvus ir kt. Dar ūkininkavimo pradžioje technikos braškyno žemei įdirbti bei kitos Romas Undžys susikonstruodavo ir pasigamindavo pats. Keltuvą virš tonos sveriantiems maišams perkelti Romas sukonstravo iš įvairių metalo atliekų. Toks naujutėlis keltuvas, kainuodavęs apie 1300 Lt, Romui kainavo vos 150 Lt. Keltuvui pasigaminti neužtruko nė dienos. Gal ateityje Romas pakvies į muziejų, kuriame puikuosis jo gaminta technika?

Rodyklė į braškių augintojų sodybą.

Vietoj anų mechanizmų braškių augintojai turi įsigiję naujesnės, modernesnės įrangos. Ypač džiaugiasi pernai įsigyta itališka laistymo sistema, kurią įdiegę, rezultatų sulaukė pernai. Šiųmetės kaitros braškės gal ir nebūtų atlaikiusios, jei ne laistymo sistema. Greta braškyno įrengtas bemaž 600 kubų talpos tvenkinys. Per vieną laistymą sunaudojama apie 120 kubinių metrų vandens.
Uogaus iki rugpjūčio
Ir šiomis dienomis Degučiuose prie A. Ir R. Undžių sodybos driekiasi automobilių eilės, o braškyne netrūksta skynėjų. Skinantys uogas gali neabejoti – Undžių užaugintos braškės ne tik išvaizdžios, saldžios, bet ir praėjusios ypatingą patikrą. Pernai tarp 200 atrinktų ūkininkų ūkių Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrė ir degutiškių Undžių braškyno uogas. Braškės buvo ištirtos ypač nuodugniai, pagal 300 punktų. Nustatyta, kad braškės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Nespėję prisiskinti braškių ir jų prisiruošti žiemai gali nenusiminti – Degučiuose, Albinos ir Romo Undžių braškyne braškių užteks iki rugpjūčio.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • ona

    Labai šauni pora,geri žmonės ,nepavydūs ir uogos jų skanios.Sveikatos ir sėkmės darbuose.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite