Ramoškai su savo gamybos vynais svečiavosi Švedijoje

Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai neseniai sugrįžo iš Švedijos, kur Malmės mieste vyko vyno ir delikatesų festivalis. Nors į festivalį suplūdo iš viso pasaulio, tačiau tik du dalyviai, vieni iš jų – mūsų kraštiečiai Tatjana ir Česlovas Ramoškai, buvo tikri vyndariai, kiti – vynų tiekėjai. Kitas parodoje dalyvavęs vyndarys – iš Švedijos. Jis per metus pagamina tik 500 butelių vyno.

Nuotraukos iš Ramoškų asmeninio albumo

Pirmieji Lietuvoje
Vyndariai Ramoškai iš Žagatpurvių kaimo pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, pavadintą Česlovo Ramoškos vyno ūkiu. Gamina tradicinius aviečių, aronijų, juodųjų serbentų, obuolių, svarainių vynus. Uogų ir vaisių užsiaugina ekologiniame savo ūkyje. Vyno gamybai uogos ir vaisiai skinami rankomis ir kruopščiai atrenkami, o vynas daromas pagal senąsias lietuvių tradicijas. Vyno gamybos receptui – per 100 metų.
Česlovo Ramoškos vyno ūkyje per metus pagaminama 13 tūkst. butelių vyno. Tatjana ir Česlovas nuolat vaikosi naujovių. Šiemet vyną pilsto į naujus butelius. „Pakeitėm vyno rūbą“, – sakė Tatjana Ramoškienė, rodydama grakščius vyno butelius. Ant vyno butelių puikuojasi ir naujos etiketės. Štai ant saldaus sodo vaisių ir uogų vyno „Tatjana“ etiketės įgudusia menininko ranka išraitytas pavadinimas, greta kurio brūkštelta grakšti moters figūra. Šis vynas pelnė Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Malmėje – su Lietuvos vėliava
Vokiečiai garsėja alaus šventėmis, o štai švedai turi vyno festivalį. Į Malmės vyno ir delikatesų festivalį Ramoškai išvyko su savo gamybos vynais (išskyrus „Tatjanos“ vyną).
Festivalis vyko Malmės konferencijų ir kongresų rūmuose, visai greta vietos, kur vyko Eurovizijos konkursas.
Vyno ir delikatesų festivalio organizatorių prašymu Tatjana ir Česlovas pristatė ne tik savo gamybos produktus, bet ir visą šalį. Į festivalį atvyko su Lietuvos vėliava.
Prie lietuvių stendo viliojo ne vien Česlovo vyno ūkyje pagaminti vynai. Tatjana svečius sutiko vilkėdama lietuvių tautinį kostiumą. Jį pasipuošti festivalyje patikėjo viena vyresniųjų šokių kolektyvo „Juknaičiai“ šokėja.
„Nors festivalio organizatoriai ir ragino, bet tautinį kostiumą vilkėjau tik aš viena“, – šypsosi Tatjana. Prie Tatjanos ir Česlovo stendo plūstantys festivalio dalyviai – iš viso pasaulio susirinkę vyno gerbėjai ne tik vynus degustavo, bet ragavo vynininkų atsivežtų „Danutės šakočių“, sūrio „Džiugas“, saldainių „Rūta“. Skanaujant vyną ir prie jo tinkančius užkandžius mezgėsi pokalbiai apie Lietuvą. Kai kurie prisipažino pirmą kartą matantys Lietuvos vėliavą. Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai susidomėjusiems mūsų šalimi išdalijo informacinių leidinių apie Lietuvą ir, žinoma, Šilutės kraštą. Netrūko patikinusių, kad būtinai atvažiuos, norėdami iš arti pamatyti Lietuvą ir aplankyti būtent Šilutę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite