Ramoškai su savo gamybos vynais svečiavosi Švedijoje

Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai neseniai sugrįžo iš Švedijos, kur Malmės mieste vyko vyno ir delikatesų festivalis. Nors į festivalį suplūdo iš viso pasaulio, tačiau tik du dalyviai, vieni iš jų – mūsų kraštiečiai Tatjana ir Česlovas Ramoškai, buvo tikri vyndariai, kiti – vynų tiekėjai. Kitas parodoje dalyvavęs vyndarys – iš Švedijos. Jis per metus pagamina tik 500 butelių vyno.

Nuotraukos iš Ramoškų asmeninio albumo

Pirmieji Lietuvoje
Vyndariai Ramoškai iš Žagatpurvių kaimo pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, pavadintą Česlovo Ramoškos vyno ūkiu. Gamina tradicinius aviečių, aronijų, juodųjų serbentų, obuolių, svarainių vynus. Uogų ir vaisių užsiaugina ekologiniame savo ūkyje. Vyno gamybai uogos ir vaisiai skinami rankomis ir kruopščiai atrenkami, o vynas daromas pagal senąsias lietuvių tradicijas. Vyno gamybos receptui – per 100 metų.
Česlovo Ramoškos vyno ūkyje per metus pagaminama 13 tūkst. butelių vyno. Tatjana ir Česlovas nuolat vaikosi naujovių. Šiemet vyną pilsto į naujus butelius. „Pakeitėm vyno rūbą“, – sakė Tatjana Ramoškienė, rodydama grakščius vyno butelius. Ant vyno butelių puikuojasi ir naujos etiketės. Štai ant saldaus sodo vaisių ir uogų vyno „Tatjana“ etiketės įgudusia menininko ranka išraitytas pavadinimas, greta kurio brūkštelta grakšti moters figūra. Šis vynas pelnė Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Malmėje – su Lietuvos vėliava
Vokiečiai garsėja alaus šventėmis, o štai švedai turi vyno festivalį. Į Malmės vyno ir delikatesų festivalį Ramoškai išvyko su savo gamybos vynais (išskyrus „Tatjanos“ vyną).
Festivalis vyko Malmės konferencijų ir kongresų rūmuose, visai greta vietos, kur vyko Eurovizijos konkursas.
Vyno ir delikatesų festivalio organizatorių prašymu Tatjana ir Česlovas pristatė ne tik savo gamybos produktus, bet ir visą šalį. Į festivalį atvyko su Lietuvos vėliava.
Prie lietuvių stendo viliojo ne vien Česlovo vyno ūkyje pagaminti vynai. Tatjana svečius sutiko vilkėdama lietuvių tautinį kostiumą. Jį pasipuošti festivalyje patikėjo viena vyresniųjų šokių kolektyvo „Juknaičiai“ šokėja.
„Nors festivalio organizatoriai ir ragino, bet tautinį kostiumą vilkėjau tik aš viena“, – šypsosi Tatjana. Prie Tatjanos ir Česlovo stendo plūstantys festivalio dalyviai – iš viso pasaulio susirinkę vyno gerbėjai ne tik vynus degustavo, bet ragavo vynininkų atsivežtų „Danutės šakočių“, sūrio „Džiugas“, saldainių „Rūta“. Skanaujant vyną ir prie jo tinkančius užkandžius mezgėsi pokalbiai apie Lietuvą. Kai kurie prisipažino pirmą kartą matantys Lietuvos vėliavą. Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai susidomėjusiems mūsų šalimi išdalijo informacinių leidinių apie Lietuvą ir, žinoma, Šilutės kraštą. Netrūko patikinusių, kad būtinai atvažiuos, norėdami iš arti pamatyti Lietuvą ir aplankyti būtent Šilutę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite