Psichologo pagalba: kur ir kada kreiptis?

Žmogaus psichologija yra sudėtingas darinys, nepasiduodantis lengvai medicininei ar psichologinei intervencijai. Kūniškus negalavimus ir jų priežastis nustatyti nėra taip sunku, kaip psichologinius.

Turint fizinių negalavimų, nuėję pas bet kurį gydytoją mes labai dažnai išgirsime identiškas arba labai panašias diagnozes, nes jų mokslinė metodologija ir medicininis išsilavinimas bus kone tapatūs. Todėl dažnai renkantis gydytoją užtenka paskaityti pacientų atsiliepimus, o gilintis į medicininį asmens išsilavinimą kaip ir nėra prasmės.

To paties negalima pasakyti apie psichologus. Kiekvienas psichologas turi savitą priėjimą prie problemų, savitą specializaciją ir savitą psichologinės ar psichoterapeutinės metodologijos suvokimą. Todėl psichologo pasirinkimas ir psichologinių problemų sprendimas nėra toks paprastas, kaip kitų sveikatos problemų atveju.

Kalbant apie psichologinę pagalbą, neužtenka viso labo paskaityti atsiliepimų apie psichologą ir jo gebėjimą padėti išspręsti problemas priimti kaip duotybę. Tai, kad psichologas padėjo vienam žmogui, toli gražu nereiškia, kad jis vienodai sėkmingai galės padėti ir kitam.

Efektyvi psichologo pagalba turi kitų prielaidų, ne tik formalų specialisto išsilavinimą.

Kadangi psichologas sprendžia psichologines ar emocines problemas, tinkamas jų sprendimas reikalauja tam tikro pasitikėjimo ir ryšio tarp specialisto ir paciento. Priešingu atveju, sąmoningai ar ne, pacientas gali pradėti blokuoti bet kokį psichologo bandymą padėti. Todėl yra svarbu ne tik psichologo kvalifikacija ir pacientų atsiliepimai: tiek pat svarbu yra ir asmeninis ryšys su specialistu.

Tai daro psichologo pasirinkimą sudėtingu procesu, kuris taip pat yra imlus laikui, nes dažniausiai negalima tikėtis, kad pirmas sutiktas specialistas bus jums tinkamai ir atsiverdami jam jausitės patogiai. Kartais paprasčiausias ir sunkiai apibrėžiamas nepatogumo jausmas gali nulemti nesėkmingą konsultaciją ar terapiją.

Be to, tai gali ir brangiai kainuoti, nes įprastai psichologų valandinės konsultacijos įkainis siekia apie 40 eurų. Jei negalite sau leisti eksperimentuoti su psichologo konsultacijomis, visada galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali paskirti nemokamų psichologo konsultacijų valstybinėje gydymo įstaigoje, pvz. psichikos sveikatos centre. Kitu atveju, galite kreiptis dėl nemokamos psichologinės pagalbos nuotoliniu būdu: www.viltieslinija.lt. O ieškant mokamo psichologo pagal kainą ar kitus kriterijus, galite pasinaudoti www.psichologai.net.

Tiek nemokama psichologo pagalba tam skirtose tarnybose, tiek mokama specialisto pagalba privačioje gydymo įstaigoje neturi griežtų atrankos kriterijų.

Psichologinė problema, kurią sprendžia psichologai gali būti apibrėžiama bet kuo nuo sunkiau apibrėžiamo liūdesio ar kitos neigiamos emocijos iki gilesnių emocinių ar asmenybės sutrikimų. Todėl tokios pagalbos kreiptis galite tik pajutę, kad „kažkas yra ne taip“, bet to negalite paaiškinti ar išspręsti savo jėgomis arba fizinės intervencijos pagalba, t. y. medikamentais.

Į psichologą taip pat galite kreiptis ir nebūdami patenkinti kai kuriais savo asmenybės bruožais. Psichologas gali padėti ne tik tuomet, kai problema yra nepakeliama ir neišsprendžiama savomis jėgomis. Šios srities specialistas gali padėti ir tuomet, kai didelių problemų neturi, bet, pavyzdžiui, norite geriau save pažinti.

Priklausomai nuo jūsų problemos, jos sudėtingumo ir gilumo, psichologinė terapija gali tęstis nuo vienos sesijos iki kelerių metų. Todėl šiuos dalykus, kaip ir kitus konsultacijų aspektus, būtinai aptarkite su specialistu dar pirmojo susitikimo metu, kad galėtumėte tiksliau suformuoti savo lūkesčius.

Pr2021/156

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite