Psichiatrijos departamente Švėkšnoje ruošiamasi permainoms

Nuo šių metų liepos 1 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje planuojami vidiniai struktūriniai pertvarkymai. Apie būsimus pokyčius „Pamariui“ papasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Šilutės r. savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Šilutės meras Vytautas Laurinaitis ir Psichiatrijos departamento vedėjas Artūras Mažrimas.

 

– Pertvarkymai ne visada visiems asocijuojasi su teigiamais dalykais, tačiau jei jie vyksta, matyt, buvo būtini. Kas privertė jų imtis?
– Pertvarkymai Psichiatrijos departamente atliekami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu „Dėl sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo“ bei atsižvelgiant į 1999 m. gegužės 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimus. Minėtuose įsakymuose numatyta mažinti hospitalizaciją, gerinti lovų fondo panaudojimo pagrindinius rodiklius – lovos funkcionavimo, vidutinės gulėjimo trukmės, lovos apyvartos ir kt. Keletą metų buvo stebimi mūsų ligoninės Psichiatrijos departamento skyrių veiklos rodikliai, kasmet skaičiuojamos sąnaudos. Tenka konstatuoti, kad Psichiatrijos departamento veikla – su neigiamu finansiniu rezultatu. Sąnaudų dalis darbo užmokesčiui čia sudaro net 75,7 proc., kai Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose ji tegali siekti 65 proc.
Pastebėjus, kad kai kurių skyrių veiklos rodikliai blogėjo, o neigiamas finansinis rezultatas didėjo, mano įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota pateikti pasiūlymų dėl sąnaudų mažinimo Psichiatrijos departamente, nepabloginat teikiamų medicinos paslaugų kokybės, pagerinant lovų funkcionavimo ir lovų fondo panaudojimo rodiklius.
– Kokie gi tie rodikliai turi būti pagal numatytas normas ir kokie jie yra Švėkšnoje esančiame jūsų Psichiatrijos departamente?
– LR Vyriausybės patvirtintas siektinas lovos funkcionavimo rodiklis psichiatrijos skyriuose yra 300-320 dienų, o lovų fondo panaudojimo rodiklis – 90 proc. Iš visų Švėkšnos psichiatrijos departamento skyrių blogiausi lovų funkcionavimo bei lovų fondo panaudojimo rodikliai yra Ribinių būklių skyriuje. Lovų fondo panaudojimo rodiklis čia tesiekia 60 proc., o funkcionavimo rodiklis – 223 dienos. Įsivaizduokite, koks gali būti skyriaus rentabilumas, jei per metus iš 40 lovų užimta tik pusė, tačiau reikia išlaikyti visą parą veikiančias tarnybas, skirtas visai skyriaus veiklai užtikrinti. Darbo grupė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ribinių būklių skyriuje daugumai pacientų stacionarinis gydymas nėra būtinas. Didžioji dalis pacientų čia patenka dėl afektinių sutrikimų. O juos, pagal teisės aktus, galima gydyti psichiatrijos dienos stacionaruose, psichikos sveikatos bei psichoterapijos centruose.
Todėl darbo grupė pateikė vidinės restruktūrizacijos planą, kuriame numatyta nuo birželio 30 d. naikinti Ribinių būklių skyrių, o pacientus, kuriems reikalinga stacionari pagalba, perkelti į kitus – Mišrių būklių, Psichosomatikos ir psichogeriatrijos – skyrius.
– Bet pacientams tai nebus patogu, jiems teks ieškoti pagalbos kituose miestuose, iki jų vykti.
– Ribinių būklių skyriuje gydosi ne tik Švėkšnos gyventojai, bet žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Manau, jiems kaip tik patogiau tokią pagalbą gauti arčiau namų. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai gali kreiptis į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo dienos stacionarą, šilutiškiai – į Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą.
– Kas laukia Ribinių būklių skyriaus darbuotojų?
– Iš viso Švėkšnos departamente dirba 241 darbuotojas. Planuojama vidinė restruktūrizacija palies apie 20 žmonių. Darbuotojams, kurių etatus ketinama naikinti, vadovaujantis LR Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, buvo įteikti įspėjimai. Darbuotojai įspėti, kad po dviejų ar keturių mėnesių darbo sutartis su jais bus nutraukta, kad bus mokamos išeitinės išmokos. Žinoma, tai nedžiugina ligoninės vadovybės. Nuolatos analizuojame situaciją ir ieškome būdų atleidžiamus darbuotojus įdarbinti kituose departamento skyriuose ar kituose Jūrininkų ligoninės padaliniuose atsilaisvinusiose darbo vietose. Analizuojama situacija ir dėl pensinio amžiaus darbuotojų, kurie yra išreiškę preliminarų norą išeiti iš darbo.
– Nuo šių metų sausio Psichiatrijos departamente nebeteikiate socialinės globos paslaugų, ar planuojate šias paslaugas atnaujinti?
– Nuo sausio 1 d. pasikeitus teisės aktams, socialinės globos paslaugų nebeteikiame. Tai savivaldybėms deleguotos funkcijos, tad šiame regione socialinės globos paslaugas turėtų teikti Šilutės rajono savivaldybė. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, savivaldybės gydytojas Marius Bartkus. Sunerimę dėl nepakankamų socialinės globos paslaugų Šilutės rajone, jie ieško partnerių šiai problemai įveikti, norėtų šias paslaugas teikti Švėkšnoje Psichiatrijos departamento patalpose.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra pasirengusi padėti Šilutės rajono savivaldybei išspręsti gyventojų socialinės globos problemą, tačiau pirma reikia kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri yra patalpų šeimininkė. Sėkmingai sutvarkius patalpų panaudojimo formalumus, šios socialinės globos paslaugos galėtų būti teikiamos Psichiatrijos departamente, Švėkšnoje. Siūlysime savivaldybei įdarbinti atleidžiamus darbuotojus, kuriems patys negalėsime pasiūlyti kitos darbo vietos. Klaipėdos jūrininku ligoninės vadovybė labai atsakingai, kruopščiai ir dėmesingai stengėsi įvertinti kiekvieno darbuotojo, kuriam įteiktas įspėjimas apie galimą atleidimą, situaciją ir ieško galimybių jiems padėti. Manau, mums pavyks, o permainos visiems išeis į gera.
– Dėkojame už pokalbį.

5 komentarai

  • kjl

    esu viena iš to atleidžiamo sarašo,skaitau ir darosi pikta,kad taip meluojama,cituoju[atsakingai,kruopščiai,dėmesingai],gal tie žodžiai išreiškiami numetus popieriaus lapa,palikus visus strese,nežinomybej.Patekus pcientui i skyriu mes pirmieji su jais bendraujam isklausom koki stresa jie patiria jau priėmimo skuriuj Jiems meluojama ,kad nėra vietu ,nera gydytoju ir t,t.,nors tuo metu skyriuje yra pusė laisvu lovu ir dirba du gydytojai….,kam reikalingi du ergoterapeutai ,du masažistai Darbuotojai iš Klaipėdos vežami keliais ekipažais i darba ir atgal nežiurint nei ju darbo laiko.Gal buvo galima siulyti dirbti mažesniais kruviais eiti neapmokamu atostogu,išeičiu manau visada galima rasti,ir kad psichiatrijos ligoninė dirbtu nuostolingai to girdėti neteko,Tik reikėjo nors kruopelytės ŽMONIŠKUMO.Buvo jaunu nuoširdžiu gydytoju ,kurie dirbo be papildomo ;užmokesčio;,bet kažkodėl jie buvo netinkami šiai valdžiai.Stebiu ,kaip šauniai tvarkosi Šilutės ligoninė ,kaip gerbiami darbuotojai, ir visada randama išeitis ju naudai.Dar vieno dalyko nesuprantu, juk socialinės globos paslaugos jau buvo teikiamos,ir tam buvo atidarytas skyrius.paslaugu neliko skyrius liko…………trukt už vadžiu vel iš pradžiu. Gal tą darbo užmokesčio fonda reikėjo peržiureti ir ar visu čia dirbančiu alga yra adekvati matant ju darbo kruvi.Teko pamatyti kai kuriu atlyginimo lapelius ,tai net galva apsisuko nuo tokiu sumu.Nereikia ligoninės paversti sanatorija,išeičiu kas nori tas randa ,bet jei yra žmoniu kurie sukurti griauti ,naikinti tyčiotis, o dar mes stebimės,kaip putinas valdo.Aišku čia tik mano nuomone ir su ja nebutina sutikti

  • kjl

    gėda taip meluoti ,atsakingai, dėmesingai,kruopščiai.Dabuotojams stresas ,nežinomybe.Jei vadovube su mumis nekalba,gal žurnalistai mus išklausytu,mes pasiruoše kalbėt ,be melo,mes dar nesugedę

  • kjl

    ar nekvepia toj istaigoj korupcija ,kad darbuotojai renkami,ar perkami i a tsiradusias laisvas vietas.LAISVOS vietos skelbiamos tik jei atsiranda K LAIPĖDOJ ,vietoje atsiradusios dalinamos paslapčia!

  • kjlspd

    vėl čia kvepia korupcija ,kaip dalinamos laisvos darbo vietos,atsiradus laisvam etatui darbuotojas informuojamas tik apie Klaipėdoj atsiradusias laisvas vietas ,o vietoje atsiradus etatui viskas vyksta už uždaru duru……………perku,parduodu

  • eks

    labai skaidriai dalinami laisvi etatai,viešinami tik tie kurie yra Klaipėdoj,tad ,darbuotojai susitaisukit dantis ,pasipuoškit ,gal nupirks…………

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite