Lietuvoje jau keleri metai mikroschemomis privalu ženklinti visus augintinius (šunis, kates, šeškus). Jei patikrinus atsakingam pareigūnui nustatoma, kad augintinis neženklintas, savininkui tenka nedelsiant tai padaryti arba sumokėti baudą. Visas gyvūnų ženklinimo išlaidas privalu mokėti savininkui.

Nebekils rūpesčių

Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriose siūloma kates ir šunis privalomai ženklinti poodinėmis mikroschemomis, o jų registravimą ir ženklinimą organizuotų vietos savivaldybės, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai reiškia, jog gyvūnų augintojams tai nebekainuotų.

Anot K. Mažeikos, įstatymo pataisomis siekiama išspręsti sisteminį naminių gyvūnų ženklinimo poreikį. Tikimasi, kad tai padės išvengti problemų, kurias sukelia neatsakingi gyvūnų augintojai, nelegalūs daugintojai ar pardavėjai. Preliminariai vertinama, kad, pagal tikėtiną vidutinę mikroschemos bei paslaugos teikimo kainą, kuri sieks apie 5 eurus, pereinamuoju laikotarpiu bus kompensuojama visiems gyvūnų šeimininkams.

Bendra visų gyvūnų augintinių ženklinimo kaina gali siekti iki 6 mln. eurų.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, privalomo ženklinimo praktika paplitusi beveik visose Europos Sąjungos šalyse, tai leidžia apsaugoti ir pačius gyvūnus, mat pasiklydusius lengviau galima grąžinti savininkams. Be to, ES teisės aktai numato, kad keliauti galima tik su paženklintais augintiniais.

Anksčiau „Pamariui“ Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė sakė, kad žymėti keturkojus žmogaus draugus svarbu norint sukontroliuoti neatsakingus šeimininkus ar žiauriai su jais besielgiančius. „Daug šunų ir kačių patenka į prieglaudas. Iš ten tik nedaugelis iškeliauja, mat yra paženklinti. Šuo juk gali nuklysti labai toli, o nuklydęs kažkur gali atsidurti prieglaudoje arba pas ką nors namuose, arba patekti į karantino tarnybą, kuri po 14 dienų turi teisę jį užmigdyti“, – sakė LGTAO vadovė.

Prieglaudos tikisi pagalbos

Iki šiol taikomi Valstybės užmojai sužymėti visas kates, šunis ir šeškus gąsdino gyvūnų prieglaudų savininkus, kurie verčiasi tik iš gyvūnų mylėtojų aukų. Apie šį naują siūlymą sužinojusi VšĮ „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė papasakojo: „Kasmet rengiu projektus, ruošiu dokumentus Savivaldybei, kad padėtų šiuo reikalu. Valdininkai vis atkerta, jog nėra tam pinigų. Kodėl kiti miestai padeda ten esančioms prieglaudoms, o mūsų valdžios atstovai suteikti tokios paslaugos Šilutės r. gyventojams negali? Nei atsakymo, nei finansavimo. Tik pažadai, pažadai…“

Jei įsigalios nauja įstatymo pataisa, anot R. Vismantienės, ir paslauga tikrai tekainuos 5 eurus, bus galima atsikvėpti. Mat šiuo metu vieną gyvūną pažymėti kainuoja net 15 eurų.

Žmonėms nerūpi

Prieglaudos vadovė nusivylusi dėl neteisybės. Pasak jos, iš gatvės paimtą gyvūną privalu nedelsiant paskiepyti, pažymėti, antraip patikrins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnui ir gali nubausti. Tuo tarpu jeigu žmogus neprižiūri savo šuns ar katės ir dėl jo nepriežiūros buvo kreiptasi į policiją, jis įspėjamas, jog privalu rūpintis savo gyvūnu arba jam skiriama 15 eurų bauda. Jeigu žmogus to nedaro, gyvūnas išvežamas į prieglaudą, kurioje iškart privaloma augintinį sterilizuoti, pažymėti ir t. t.

„Esu daug gyvūnų paėmusi su policijos pagalba ir negavau pinigų nei maistui, nei skiepams. Žmonės išmeta augintinį į gatvę ir viskas… Teismas irgi bejėgis, mat kitą dieną kaltinamasis sumetė savo 15 kačių į prieglaudos kiemą ir išėjo…“

Anksti spręsti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo nuo kitų metų valstybės lėšomis nemokamai ženklinti šunis, o 2020-aisiais – dar ir kates. Anot jo, gyventojams rūpesčių nekils ir kaštus padengs specialiai numatytas valstybinis finansavimas. „Džiaugiuosi ir tikrai labai gerai viskas, kas bus daroma. Tačiau 2019 metais bus žymimi tik šunys, o kates vėliau, kurių populiacija daug didesnė nei šunų”, – mintimis dalijosi R. Vismantienė, kuri prisiminė dienas, kai iš sandėliukų, kitų kampelių gaudydavo vien kates, ypač Traksėdžiuose augusių, laukinių kačių būdavo gausybė. Nors VšĮ „Šilutės beglobiai” vadovė patenkinta šiuo nauju siūlymu, tačiau įsitikinusi, kad dar anksti švęsti.

Viktorija SKUTULIENĖ