Prisiekė jaunesnieji karininkai: skaičius – rekordinis

Vasario 24 d. prie partizanų vado Generolo Jono Žemaičio paminklo šalia Krašto apsaugos ministerijos vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Jos metu prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai.

Tai – rekordinis JKVM klausytojų skaičius nuo 2012 m., kai šie mokymai buvo atnaujinti siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą. Daugelis jų tarnybą rinkosi reaguodami į karą Ukrainoje ir tokiu būdu norėdami išmokti ginti savo tėvynę.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, akademijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.

„Kiekvieną kartą matydamas stiprią jaunų žmonių motyvaciją ir pasiryžimą atlikti karinę tarnybą nuoširdžiai džiaugiuosi. Šiandien ne tik prisiekėte, gavote jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, bet ir savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje. Neabejoju, kad sėkmingai įveiksite iššūkius, ir ne vienas jūsų sieksite karininko karjeros. Dėkoju už jūsų ryžtą, iniciatyvumą ir patriotizmą. Linkiu asmeninių bei profesinių pergalių, vienybės, stiprybės“, – kreipdamasis į JKVM klausytojus sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė vienuoliktoji laida Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų, savanoriškai pradėjusių mokytis 2023 m. rudenį Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos JKVM padalinyje Klaipėdoje. Tarp prisiekusiųjų yra studijavusių ir užsienio, daugiausia Jungtinės Karalystės, universitetuose.

Akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas kariūnus aspirantus, sakė suprantantis, kad daugelio jų pasirinkimą lėmė šių dienų iššūkiai, stiprinantys ryžtą kartu su turima profesija įgyti ir pagrindinį karinį parengimą, tapti atsargos karininkais, pasirengusiais ginklu ginti savo valstybę. „Džiaugiuosi jūsų pasirinkimu, kuris rodo besąlygišką pasiryžimą tarnauti Tėvynės labui, ir tikiu, kad tapsite pavyzdžiu ir įkvėpimu daugeliui kitų karių“, – sakė brg. gen. A. Leika.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM)

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas. Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.

Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose. Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite