Pavasarį nustatoma daugiau atvejų, kai keturračių ir „enduro“ motociklų savininkai važinėja neleistinose gamtos vietose – natūraliose pievose, upės slėniuose, piliakalnių šlaitais, pelkių prieigose. Dar kartą primename, kad neleistinas motorinių transporto priemonių naudojimas daro didelę žalą gamtai: suardo gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai (ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką. Toli sklindantis keturračių gausmas trikdo gyventojų bei poilsiautojų ramybę bei mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nurodo, kad važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir statyti jas arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio draudžiama. Saugomose teritorijose yra papildomų reikalavimų. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama. Išimtis čia važiuoti turi tik žemės savininkai ar valdytojai ir vykdančios gelbėjimo, teritorijos tvarkymo, tyrimo darbus, apsaugą bei kontrolę institucijos.

Daugelis žvejų ar motociklininkų išvažinėtą pievos ar miško keliuką jau laiko keliu. Tačiau išvažinėta vieta savaime netampa keliu ar aikštele. Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą „Kelio“ apibrėžimą. Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose dokumentuose ir pažymėtos.

Norime atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Už saugomų teritorijų sunaikinimą ar suniokojimą skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija