Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų.
Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0 nurodo, kad vištos auginamos ekologiškai. 1 reiškia, kad dedeklės turi galimybę vaikščioti lauke laisvai. 2 reiškia, kad vištos laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). 3 nurodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalį, kurioje yra dedeklių laikymo vieta: pavyzdžiui, Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos – LV, Lenkijos – PL, Ukrainos – UA žymėjimą.
Būtent ši dalis itin aktuali priešvelykiniu laikotarpiu, nes šiuo metu daugelyje prekybos centrų pasirodo pigūs balti kiaušiniai iš Ukrainos. Vos prieš mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė vaizdai iš Ukrainos paukštynų, kur vištos laikomos antisanitarinėmis sąlygomis. Tūkstančiai žaizdotų beplunksnių paukščių galimai nuolat girdomi antibiotikais, yra sugrūsti itin mažame plote, dėl prastų sąlygų ir patiriamo streso gausiai gaišta.
Vienos iš Lietuvos kiaušinių gamintojų bendrovės „Groward Group“ kiaušinių verslo vadovo Tomo Rumelaičio teigimu, nepaisant prieš mėnesį kilusio ažiotažo, prieš Velykas ukrainietiškų kiaušinių vėl galima rasti daugelyje prekybos centrų, o jų gamintojai naudojasi situacija, kai vartotojai Lietuvoje vis dar nelinkę gilintis į produktų ženklinimą.
„Galbūt neįsigilindami dėl skubėjimo, galbūt rinkdamiesi tik pagal kainos kriterijų, bet pirkėjai vis dar nelinkę vadovautis kita nesunkiai prieinama ir nemažiau svarbia informacija apie kiaušinius. Ant gaminių pateikiame ne tik minėtą privalomą kodą, bet ir papildomą informaciją apie gaminio savybes. Pavyzdžiui, erdviau ant kraiko laikomų ir vietos vaikščioti bei paplasnoti turinčių vištų kiaušiniai žymimi Laimingų kiaušinių ženklu, ant pakuotės papildomai nurodoma lietuviška kiaušinių kilmė ir tai, jog juos padėję paukščiai auginami be antibiotikų. Tad norint įsigyti kokybišką produktą, pakanka tik pažvelgti į pakuotę“, – sako Tomas Rumelaitis.
Pasak jo, svarbu ne tik kokiomis sąlygomis vištos laikomos, tačiau ir kokiais pašarais yra šeriamos. „Be paukštininkystės, bendrovė užsiima ir grūdininkyste, tad daugumą paukštynų aprūpiname savo pačių iš Lietuvoje augusių kultūrų pagamintu pašaru be jokių antibiotikų. Tad kelios sekundės dėmesio kiaušinių pakuotei leis išsirinkti ne tik humaniškiau auginamų, bet ir sveikai maitinamų paukščių kiaušinius. Tai ypač aktualu per Velykas, kai kiaušinius gausiai valgo visa šeima, tarp jų ir vaikai“, – teigia T. Rumelaitis.
ELTA (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite