Ketvirtadienį Priekulės ugniagesių komandoje vykusiame ugniagesių-gelbėtojų susitikime buvo diskutuota dėl galimos priešgaisrinės tarnybos pertvarkos ir savivaldybėms pavaldžių gelbėjimo tarnybų ateities.

Klaipėdos r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos iniciatyva organizuotame susitikime dalyvavo ne tik Vakarų regiono, bet ir priešgaisrinių tarnybų vadovai iš Zarasų, Pakruojo ir Kauno rajonų. Problemas išklausė Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma, Klaipėdos r. savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.

Reikalingos didesnės dotacijos

Dar pernai buvo atliktas priešgaisrinės apsaugos sistemos valstybinis auditas. Daugiausia trūkumų buvo nustatyta pačiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose buvo įvardinti tie trūkumai, kurie žinomi jau seniai: ugniagesiams trūksta darbinės aprangos ir avalynės, budima po vieną žmogų, trūksta įrangos ir naujausios technikos.

Visi trūkumai, pasak ugniagesių, atsirado dėl netinkamo finansavimo. Dotacijų savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms skaičiavimo metodikoje nėra numatyta lėšų ilgalaikio turto įsigijimui, mokėjimui už viršvalandžius, dėl ko ugniagesiai budi po vieną. Taip pat jau ne vienerius metus neskiriama lėšų mokymams, prevencijai ir savanorystei plėtoti.

Pasak savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovų, šiuo metu veikianti sistema, kai pagalbą teikia tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, tiek savivaldybėms pavaldžių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, yra patogi gyventojams, ir jos keisti nereikėtų. Gyventojai yra užtikrinti ir gali būti ramūs, kad nutikus nelaimei, pagalbos bus sulaukta  laiku. Tačiau tarp tarnybų būtinas dialogas. Reikia spręsti ne tik ugniagesių darbo užmokesčio klausimą, bet apskritai keisti finansavimo mechanizmą, kad dotacijos būtų skiriamos ne pagal komandų, o iškvietimų į įvykius skaičių.

Pasak mero pavaduotojos A. Balnionienės, būtina atkreipti dėmesį ir į kitą problemą – vandens hidrantų naudojimo tinkamumą. Šiuo atveju būtinas dialogas su vandenį tiekiančiomis bendrovėmis, kad pavyktų užtikrinti tinkamą vandens slėgį ir šie įrenginiai taptų naudojami pagal paskirtį.

Klaipėdos rajono pavyzdys

Iš kitų savivaldybių atvykę ugniagesiai negailėjo gerų žodžių Klaipėdos rajonui. Pasak jų, tai vienas geriausių Savivaldybės ir ugniagesių-gelbėtojų bendradarbiavimo pavyzdžių, kaip savivalda rūpinasi savo gyventojų civiline ir priešgaisrine sauga, ir stengiasi išlaikyti komandas.

Savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyta kone pusė priešgaisrinių tvenkinių, visoms komandoms rajone nupirkta po du kvėpavimo įrangos komplektus, kad ugniagesiai galėtų eiti į degančius pastatus, nupirkti kompiuteriai. Jau anksčiau komandoms nupirkti naujesnės gaisrinės mašinos.

Bus ieškoma sprendimų

Pasak J. Razmos, šiuo metu jau nebekalbama apie tai, kad Savivaldybėms pavaldžios tarnybos galėtų būti jungiamos prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Išklausęs visus siūlymus, kaip būtų galima stiprinti Savivaldybei pavaldžias tarnybas, Seimo narys pažadėjo visą informaciją perduoti ministrei ir šį klausimą spręsti toliau.

Pasak ugniagesių, jei pakeitus skaičiavimo metodiką finansavimas taptų lygiavertis statutiniams pareigūnams, per 2–3 metus būtų įmanoma pašalinti visus trūkumus.

Gintarė Plungienė