Prezidentui Valdui Adamkui – 95-eri

„Jūs visada buvote, ir vis dar esate, ypatinga asmenybė Lietuvos politikoje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūros Baltojoje salėje sveikindamas Prezidentą Valdą Adamkų 95-ojo jubiliejaus proga. Prezidentūros-ELTA nuotr. 

Prezidentui Valdui Adamkui – 95-eri, jo žodžiais: „Norisi matyti daugiau pastangų bei nuoširdumo siekiant laimingesnio žmonių gyvenimo“.

Šiandien, lapkričio 3 dieną, Jo Ekscelencija Valdas Adamkus švenčia 95 metų gimtadienį. Šia proga LRT radijui duotame interviu Prezidentas sako linkintis Lietuvai eiti koja kojon su visu pasauliu, sėkmingai įveikti koronaviruso pandemiją, o jaunajai kartai būti patriotiškai ir atsakingai prieš visuomenę. Pateikiame dalį V. Adamkaus išsakytų minčių.

„Talentai, kurie auga Lietuvoje, man duoda vidinės stiprybės. Tačiau yra ir liūdinančių dalykų, kurie nepateisinami laisvoje demokratinėje Lietuvoje. Sakoma, kad laisvas žodis yra reikalingas. Su tuo visiškai sutinku. Tačiau kada yra peržengiamos leistinos ribos, tada ir ta pati demokratija, ir laisvas žodis, ir laisvas žmogus nustoja prasmės. Nepraraskime vilties, kad ateitis mums atneš daug geresnį gyvenimą.

Iš to ilgo 95-erių metų gyvenimo turėčiau atskirti pirmuosius 10 vaikystės metų, kurie visuomet gyvenime bus laimingiausi ir ramiausi, savo tėvų globoje ir priežiūroje. Tačiau visas kitas gyvenimas, kuris priklauso jau bręstant man pačiam, arba mano amžiaus jaunajai kartai, buvo labai banguotas ir neramus – visko buvo. Buvo džiaugsmo, buvo tragedijų, buvo sunkių gyvenime sukrėtimų, kurie sukrėtė visą pasaulį.

Būtent Antrasis pasaulinis karas, kuomet netenki savo namų, savo tėvynės ir atsiduri kažkur vienas pasaulyje, besiblaškydamas… Vėliau mūsų išeivijai atsirado proga išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tačiau ten niekas išskėstomis rankomis mūsų nelaukė – nepradėjome vaikščioti auksu grįstomis gatvėmis! Reikėjo pradėti nuo fabrikų, vyresniems pamirštant savo įgytas specialybes, turėtas pozicijas. Reikėjo kovoti už kiekvieną žingsnį. Tačiau prasimušėm!

Prisiminus apie save, tai kas galėjo pagalvoti, kad jaunuolis, atvykęs į svetimą kraštą, svetimą aplinką, būdamas be tėvų, vienui vienas, neturėdamas jokių kontaktų, sėkmingai pritaps ir įsitvirtins? Aišku, pradėjau nuo darbo fabrike. Tokio darbo anksčiau niekada nebuvau dirbęs. Ta fabriko aplinka mane gąsdino, bet iš dalies davė ir tam tikrą impulsą – viduje sau kartojau, kad kas bebūtų, fabrike tikrai nepasiliksiu! Tas dvasinis savęs sustiprinimas, dabar nepatogu pasakyti, bet nuvedė mane, visai ne čia gimusį, lietuvį, iki aukščiausių vyriausybės pareigų svetimame krašte. Ir tą pasiekiau ne protekcijų ar pažinčių dėka, o nuoširdžiu savo darbu ir pasišventimu.

JAV pasiekiau aukštumas, jei taip galima pasakyti. O vėliau, po kovo 11-osios, buvau įkalbėtas Lietuvos žmonių, kurie čia savo darbu, savo kančia, savo auka grąžino Lietuvą į laisvę, suteikė progą ir man įsijungti į atsikuriančios Lietuvos gyvenimą. Ir ta proga, man jau net sakyti nereikia, mane taip pat nuvedė iki pačių aukštumų čia, Lietuvoje. Būdamas tose (prezidento – LRT.lt) pareigose aš visada stengiausi populiarinti, pristatyti Lietuvą pasauliui. Dabar jaučiu tokią dvasinę ramybę, kad man tai pavyko padaryti.

Matau daug gero. Matau didžiumą Lietuvos sąžiningų žmonių. Jie šiandien stengiasi kurti geresnį gyvenimą. Tačiau, atvirai pasakius, atvirumo akimis žiūrint, matau dar daug blogų dalykų: nesąžiningumo, atsakomybės nebuvimo prieš patį save ir aplinką. Pagal tas galimybes, kurias turime pasaulinėje politinėje padėtyje, pagal gaunamą ir fizinę, finansinę pagalbą, galėjome nuveikti daug daugiau, nei kad esame padarę. Sekant kai kuriuos mūsų žingsnius, galiu tik su apgailestavimu pasakyti, kad skauda širdį. Norisi matyti kitokį požiūrį, kitokius darbus ir daugiau pastangų bei nuoširdumo, siekiant iš tiesų laimingesnio žmonių gyvenimo.

Dėl epidemijos, tai nėra jokių abejonių, kad jos paliestas yra visas pasaulis – ir ne tik kalbant apie žmonių gyvybes, bet pavojus kyla ir valstybės pamatams ir jos egzistencijai. Taigi, padėtis yra išties rimta, tačiau mums padeda tai, kad technologijose esame taip toli pažengę. Mūsų medikai yra pasaulinio lygio žmonės, kurie pasiaukojančiai dirba dieną naktį, atiduodami save, kad tik sustabdyti šitą plintančią ligą, apsaugoti Lietuvos žmones. Manau, kad esame gerame kelyje. Šiuo metu sergančiųjų mastas, dėl tam tikrų priežasčių, yra pakilęs, tačiau tikiu, kad ir su šiuo iššūkiu mes susitvarkysime“.

Parengta pagal interviu Lietuvos radijui

 

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejui išleista biografija „Adamkus“

„Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui“, – sako knygos „Adamkus“ autorius žinomas istorikas bei visuomenės veikėjas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Knyga „Adamkus“ pasirodo Prezidentui minint 95-erių metų jubiliejų. Valdo Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Naujoje knygoje E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą.

ELTA

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite