Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 29 d.  kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuojamoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai nuotoliniu būdu vykusioje diskusijoje kalbėjo apie Baltijos regiono saugumą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, augantį gynybos poreikį NATO rytiniame flange, NATO ir ES veiksmus užtikrinant sąjungininkų saugumą pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje, paramos Ukrainai stiprinimą bei tęstinumo užtikrinimą.

„Atgrasymo politikos laikas baigėsi…“

Atlanto tarybos organizuotoje diskusijoje Lietuvos Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste NATO turėtų skirti ypatingą dėmesį Baltijos šalių saugumo užtikrinimui. Pasak šalies vadovo, Lietuva yra įsprausta tarp militarizuoto Kaliningrado regiono ir Baltarusijos, kurią jau galime vadinti Rusijos karine provincija, todėl mūsų valstybės gynybos klausimas, įskaitant oro gynybą, ypač svarbus.

„Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos. Dabartinėje situacijoje NATO privalo imtis tolesnių ryžtingų veiksmų stiprinant rytinio flango saugumą: užtikrinti atitinkamą pajėgų buvimą ir, kas ypač svarbu, oro ir priešraketinę gynybą Baltijos šalyse. Tai yra būtina, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovas taip pat kalbėjo apie sąjungininkų pajėgų didinimo poreikį Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse siekiant geriau apsaugoti NATO erdvę, esančią iš abiejų Suvalkų koridoriaus pusių. Prezidentas pabrėžė, kad NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra svarbus saugumo garantas ir turi būti didinamas, tačiau ne mažiau reikšmingas ir JAV pajėgų stiprinimas šalyje.

Svarbu NATO ir ES bendradarbiavimas

Valstybės vadovas taip pat akcentavo, kad, V. Putinui tęsiant karą Ukrainoje, sankcijos Rusijai turi būti griežtinamos. Prezidentas pabrėžė, kad primygtinai ragina ES partnerius nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą, nes būtent iš šio pajamų šaltinio Kremlius finansuoja savo brutalius nusikaltimus Ukrainoje.

Dabartinėje saugumo padėtyje, pasak Lietuvos vadovo, svarbus yra NATO ir ES bendradarbiavimas, taip pat – transatlantinių ryšių stiprinimas. Prezidento teigimu, tai yra galimybė transatlantinį bendradarbiavimą pakelti į naują lygį ir jį smarkiai išplėsti – nuo saugumo iki ekonomikos ir energetikos.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų diskusijoje taip pat buvo aptarti paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai klausimai, Rusijos karo Ukrainoje pasekmės regionui ir visai Europai. Diskusija surengta Baltijos valstybių įstojimo į NATO 18-ųjų metinių proga.

Prezidento komunikacijos grupė