Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.  

 

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė Daiva Šilienė.

Amžius nebėra kriterijus

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai. D. Šilienė pastebi, kad užimtumo tarnyba ir įdarbinimo bei darbuotojų atrankos portalai nuolatos skelbia, jog pastaruoju metu itin paklausūs yra IT specialistai, inžinieriai, aptarnavimo srities darbuotojai.

„Darbo rinka yra įvairi ir, man atrodo, kad gerų ir profesionalių specialistų bet kurioje srityje reikėjo ir reikės. Tačiau keičiasi visuomenė ir darbdavių požiūris“, – sako pašnekovė.

Pastaruoju metu stebimas ir aktyvesnis susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu. Amžius nebėra kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu bei naujausių technologijų žinios.

„Neseniai teko skaityti spaudoje, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties bei savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti.

Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir žinojimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus, pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje“, – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė.

Naujas iššūkis – nuotolinis darbas

Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis išliko pastovi ir siekė apie 5 proc. Šis pokytis yra sąlygotas socialinio suvaržymo, kuriame gyvenome pastaruosius metus. Tačiau pastebimos tendencijos, jog net ir pasibaigus ribojimams išlieka mišri darbo organizavimo forma, derinant nuotolinį darbą su darbu biure.

„Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, jog prasidėjus karantinui, projekte „Prisijungusi Lietuva“ ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbą bei laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

Nuotolinis darbas niekur nedings, o tai reiškia, jog turime vis labiau atkreipti dėmesį į saugų bei atsakingą elgesį internete. Nes saugus darbuotojo elgesys internete – saugi įmonė ar organizacija“, – pastebi Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Nuo užsienio kalbos žinių iki komunikacijos

Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, lektorė D. Šilienė pažymėjo, jog nors kiekviena pozicija turi atitinkamų reikalavimų, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškantiems pokyčių profesinėje veikloje D. Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių.

„Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės.

Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos neramino mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, – patarimais dalijasi D. Šilienė.

Ji pastebi, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.

Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į pradedančiųjų grupę interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba paskambinus telefonu 8 620 20961.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite