Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija

Vyriausybės_taupymo_lakštaiPradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija platinama gegužės 6-20 d., o išperkama 2025 m. gegužės 21 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose. Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.

VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Tai saugi ir grąžą generuojanti investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.

VTL palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis  VTL emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.

Preliminarus VTL išleidimo tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir taip pat skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje. Daugiau informacijos apie VTL galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per devynias emisijas gyventojai įsigijo VTL už 197,9 mln. eurų.

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite