Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius.

Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra sunumeruoti. Lietuvos atstovui atiteko 9-tas numeris.

Kaip pabrėžia Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio konkursas: „Konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui“.

Europos metų medžio konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis ir saugoti. Varniškių ąžuolas: tokiu pavadinimu šalyje yra du medžiai. Kuris iš jų atstovauja Lietuvai konkurse?

Šis Varniškių galiūnas yra paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur), augantis Varniškių km., Vilniaus rajone, simboliškai vos 1,5 km nuo geografinio Europos centro. Ąžuolą globoja Petrauskų šeima, kuri ir teikė paraišką 2024 metų Lietuvos medžio konkursui. Šeima, nusipirkusi sodybą, ją gražiai sutvarkė, ypatingą dėmesį skyrė ąžuolui. Jų ūkyje auginami vaistiniai augalai, natūralistiniai gėlynai.

Balsavimui – trys savaitės

Balsavimas vyks iki vasario 24 dienos (17:00 val. Lietuvos laiku) Europos medžio konkurso internetinėje svetainėje www.treeoftheyear.org. Balsavimo rezultatai bus paslėpti per visą balsavimo laikotarpį ir bus oficialiai atskleisti tik apdovanojimų ceremonijoje.

Europos 2025 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 19 dieną konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje. Informaciją apie konkursą galima sekti Lietuvos arboristikos centro puslapyje www.arboristai.lt, konkurso „Lietuvos metų medis – Europai!“ feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvos.metu.medis.

Apie Europos metų medžio konkursą

Jau 14-ą Europos medžio konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės asociacija, jungianti šešias Europos aplinkosaugos organizacijas ir ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Konkurso organizatoriai nepaliaujamai ieško naujų partnerių Europoje ir siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.

Europos metų medis renkamas nuo 2011-ųjų. Konkurse dalyvauja nacionalinius konkursus laimėję metų medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų. Jų aktyvumas nulemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šį konkursą įsitraukė 2017 metais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą.

Lietuvos arboristikos centro informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite