Po Joninių. Ligoninėje karščiuojantys vaikai, girtas „nindzė“ ir…

Per ilgąjį Joninių savaitgalį į VšĮ Šilutės ligoninę guldyti karščiuojantys, vemiantys vaikai, silpnumu ir širdies sutrikimu besiskundžiantys žmonės. Į medikus kreipėsi ir keliolika parų girtaujantys asmenys.

Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Eglė Šiurkutė „Pamarį“ informavo, jog savaitgalis buvo intensyvus, žmonės kreipėsi dėl įvairių nusiskundimų, patyrę traumų. Anot jos, nemažai vaikų susižeidė bešokinėdami ant batuto, važiuodami riedlente ar dviračiu. Taip pat į skyrių kreipėsi žmogus po „kautynių“ su buliumi.

„Pats žmogus pasakojo, kad jį subadė bulius, o kitas skundėsi sveikata po to, kai jam įspyrė karvė. Laimė, pavojaus gyvybei nebuvo“, – pasakojo E. Šiurkutė. Ji pridūrė, kad daugumą sužalojimų patyrė neblaivūs asmenys.

Girtų antplūdis
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Audronė Pikžirnienė pastebi, kad šią vasarą ypač daug psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų ir dar pavartojusių alkoholio. „Turbūt niekada neturėjome tokios gausos pacientų… Mums jie siunčiami iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės. Ten jie nuvežami gydytis dėl alkoholio, kurio stygius jų organizme pasireiškia psichikos sutrikimais“, – pasakojo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja.


Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Audronė Pikžirnienė

Šie pacientai, anot A. Pikžirnienės, dažniausiai serga kasos ir plaučių uždegimu, kurių gydymas užsitęsia. Manoma, kad jie vartoja ne iš parduotuvės pirktus gėrimus, o kažkokius surogatus ar naminę. „Šios produkcijos vartojimas stipriai pakenkia smegenų veiklai. Poveikis yra ilgalaikis, stipriai žalojantis ir sunkiai gydomas. Vystosi psichikos sutrikimai, reikalaujantys specialaus gydymo psichikos stacionare“, – aiškino anesteziologė–reanimatologė.

Grėsmė personalui
Savaitgalį į Chirurgijos–traumatologijos skyrių guldytas vyras dėl kasos uždegimo. Prasidėjus epilepsijos traukuliams, jis skubiai nugabentas į Reanimacijos–intensyvios terapijos skyrių. Negavus alkoholio, vyro būklė blogėjo. A. Pikžirnienės aiškinimu, smegenys įpratusios prie alkoholio, o kai jo nebegaunama, žmogus pradeda eiti iš proto, randasi psichikos sutrikimų, prasideda haliucinacijos.
„Toks pacientas nori šaukti, kažkur eiti, nesiorientuoja aplinkoje, mato vaizdus, girdi iš kažkur balsus, vystosi agresija.

Taip pat trinka širdies veikla, padidėja kraujospūdis“, – sakė Reanimacijos–intensyvios terapijos skyriaus vedėja, pridurdama, kad panašiai nutiko ir į skyrių dėl kasos uždegimo guldytam vyriškiui. Pasak A. Pikžirnienės, į skyrių paguldytas vyras iš ten pabėgo. Norėjusiems pacientui suteikti pagalbą, medikams teko saugotis paciento agresijos. Agresyvus vyras susigrūmė su slaugytoja, norėjusia jį sulaikyti ir paguldyti į lovą. Vis dėlto vyras nepaisė draudimų ir pro langą lietvamzdžiu nusileido žemyn. Gerai, kad jis nubėgo į Priėmimo–skubios pagalbos skyrių, iš kurio buvo sugražintas atgal.

Pagalbos mygtukas
Šilutės ligoninėje įrengti pavojaus signalo mygtukai, kuriuos paspaudus iškviečiama apsauga. Anot Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus, kiekvienoje vietoje pavojaus mygtuko ar sargybinio nepastatysi. Anot jo, medikai dirba pavojingesnėmis sąlygomis negu kitų specialybių atstovai. Laimė, pacientą pavyko nuraminti, tęsiamas jo gydymas. Saugumo mygtukai įrengti Priėmimo–skubios pagalbos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Vaikų, Personalo ir bendrųjų reikalų skyriuose.

Įvairios traumos
Draudimo bendrovės BTA 2018 m. duomenimis, ilgųjų savaitgalių metu dažniau susižaloja vyrai ir berniukai.

„Apžvelgdami statistiką, kelerius metus iš eilės stebime tą pačią tendenciją – ilgaisiais savaitgaliais mūsų klientų patiriamų nelaimingų atsitikimų vasarą būna 30 proc. daugiau nei žiemą ar pavasarį. Tarp dažniausių nelaimių – buitinės traumos dirbant namų ūkio darbus, susižalojimai pramogaujant ar sportuojant“ , – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, kuriam antrina ir Chirurgijos–traumatologijos skyriaus vedėjas Algis Starkus: „Oras geras, žmonės nori ilsėtis, važiuoja į gamtą. Dauguma vartoja alkoholį, o tada ir vietos po saule pasidaro per mažai. Ne paslaptis, kad masinės traumos įvyksta tarp girtų žmonių“.

Chirurgijos–traumatologijos skyriaus vedėjas Algis Starkus

Šventinį savaitgalį pacientai guldyti dėl įvairių traumų: čiurnos raiščių patempimo, kritimų, rankų sutrenkimų. Keli pacientai atvyko dėl lūžusių blauzdų. Viena pacientė, anot ortopedo–traumatologo Aliaus Paužos, atsisakė operacijos. Esą buvo girta, kalbėjo, kad jai jokios operacijos nereikia…
Gydytojai pastebi, kad uždraudus alkoholio prekybą po 20 val. vakaro, sumažėjo ir naktinių traumų. „Vasarą ilgos naktys, tai galėdavo gerti per visą naktį, o, kai nusipirkti nebegali, baigėsi ir naktinėjimai. Uždraudus alkoholio prekybą vakarais, palengvėjo ir mūsų darbas“, – nuomonę išsakė A. Starkus.

Sergančių vaikų antplūdis
Lietuvą pasiekęs alinantis karštis vargina ne tik sergančius kraujagyslių ir širdies ligomis, bet ir mažamečius. Ir praėjusį Joninių savaitgalį, ir visą birželio mėnesį išaugo vaikų sergamumas. Įprastai vasarą vaikai serga mažiau, tačiau pastaruoju metu vaikų ligų gydytojai vos randa laiko atsikvėpti.

„Šiuo metu itin daug karščiuojančių, vemiančių ir viduriuojančių ligonių. Keista, nes dažniausiai vasarą pacientų skaičius kiek sumažėja. Deja, pas mus vasara dar neprasidėjo“, – pastebėjimais dalijosi Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė. Kaip ir kasmet, liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vaikų ligų skyrius dirba tik pirmame aukšte, tačiau, anot V. Intienės, jei vaikų sergamumas dar didės, teks didinti pajėgas.

Užmirštos ligos sugrįžta
Medikai fiksuoja ne vieną streptokokinės infekcijos atvejį. „Skyriuje guli vaikai, sergantys pūlinga angina, plaučių uždegimu, skarlatina, taip pat žarnyno infekcijomis. Dauguma mažųjų nenori nei valgyti, nei gerti“, – sakė vaikų ligų gydytoja. Ji pridūrė, kad tarp vaikų padaugėjo ir salmoneliozės (ūmus bakterinis žarnyno uždegimas, kai karščiuojantys, viduriuojantys vaikai skundžiasi pilvo skausmu) atvejų. „Vaikams tai sunki liga, juos vargina stiprus pilvo skausmas. Prieš tuštinimasi maudžia ir skauda pilvą, o išmatos būna dažniausiai kitokios, neretai su krauju“,– paaiškino gydytoja. Anot jos, ir anksčiau vaikai sirgo salmonelioze, tačiau neprisimena, kad per metus būtų užfiksuoti net 4 šios ligos atvejai… V. Intienė įsitikinusi, kad salmoneliozė ar kitos ligos, pavyzdžiui, dizenterija, niekur nedingo.

Ar tai karščio padariniai? Medikė abejoja, tačiau įsitikinusi, kad oro kaita daro įtaką ir mikroorganizmų gyvenimui, tai gali turėti įtakos, kad seniai užmirštos ligos, įvairios infekcijos po truputį sugrįžta. Pavyzdžiui, salmoneliozę vaikų ligų gydytoja fiksavo daugiau kaip prieš 10 metų, o šiemet jau buvo 4 sergantys vaikai.

Viktorija SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite