Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę?

44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai akcentuoja jauniausi, 18–25 metų amžiaus, gyventojai, labiau atsiskleidžiančias skonio savybes – 18–35 metų apklaustieji.

„Vartoti gėrimus per šiaudelį daugeliui yra įprasta nuo vaikystės – iš pradžių tai darome dėl patogumo, vėliau atsiranda asociacija, kad mums patinkančius gėrimus taip gerti skaniau nei tiesiog gurkšnoti. Šiaudelis tampa savotišku skanaus gėrimo, netgi deserto atributu. Atkreipkite dėmesį – su šiaudeliu dažniausiai patiekiamos sultys, įvairūs kokteiliai, gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai, pieno ar ledų kokteiliai“, – teigia tyrimą inicijavusios sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Šiaudelis naudojamas ir dėl praktinių sumetimų – 11 proc. respondentų teigia, kad tokiu būdu gėrimą gali gerti ilgiau, 9 proc. jį naudoja nenorėdami apsilaistyti, 7 proc. – saugodami lūpdažį.

Tvaresnės alternatyvos paieškos

Maitinimosi vietose galima pamatyti ir daugkartinių šiaudelių, pagamintų iš nerūdijančio plieno ar stiklo, rečiau – iš bambuko. Vis dėlto keičiant plastikinius šiaudelius į tvaresnes alternatyvas dažniausiai pasirenkami popieriniai šiaudeliai.

„Naudojant daugkartinius šiaudelius reikia užtikrinti tinkamą jų plovimą, kad vartotojams būtų saugu jais naudotis. Vienkartiniai šiaudeliai higienos atžvilgiu yra saugesni, jie dažniausiai būna individualiai supakuoti, tad yra mažesnė mikrobų pernešimo nuo nešvarių rankų tikimybė“, – sako įmonės vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštos kokybės popieriniai šiaudeliai savo patogumu nenusileidžia įprastiems plastikiniams. Vienintelis skirtumas – popieriniai šiaudeliai, ilgesnį laiką įmerkti į gėrimus, praranda formą ir suminkštėja.

„Norint kuo ilgiau mėgautis gėrimu, reikėtų atsiminti, kad popieriniai šiaudeliai tinkami naudoti apie 1–2 val. Tačiau, jei šiaudelis bus lankstomas, spaudžiamas ar kramtomas, jo naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis. Jį kiek prailginti galima ištraukiant popierinį šiaudelį iš gėrimo kas kartą atsigėrus, tačiau vis dėlto tai yra popierinis gaminys, kurio nepavyks paversti daugkartiniu“, – tikina M. Gudauskas.

Pasak jo, popieriniai šiaudeliai yra draugiškesni aplinkai, greičiau suyra ir nekelia pavojaus laukinei gamtai, tuo pačiu jų naudojimas padeda sumažinti plastiko taršą.

„Vien Žiežmariuose esančioje „Elmenhorster“ sulčių gamykloje gėrimų pakuotėms kasmet sunaudojama 2,5 mln. šiaudelių – tai atitiktų 1000 kilogramų plastiko, todėl žengdami tvarumo link jau nuo praėjusių metų lapkričio juos pakeitėme popieriniais. Neabejoju, kad rinkoje apskritai nebelikus plastikinių šiaudelių, vartotojai greitai įpras prie tvaresnių alternatyvų“, – sako M. Gudauskas.

Šiaudelis – ir stiliaus atributas

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiaudelio gėrimams visiškai nenaudoja 56 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu likę 44 proc. gyventojai šiaudelį bent retsykiais naudoja ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir įvaizdžio sumetimais. 3 proc. respondentų mano, jog taip vartoti gėrimus yra stilingiau, dar 2 proc. apklaustųjų šiaudelius renkasi sekdami būtent taip gėrimus vartojančių draugų pavyzdžiu.

Birželio 17–28 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite