Plaškių kaimas pasitiko knygą apie savo praeitį

Kažkada gausiai lietuvininkų gyventame Plaškių kaime prie Nemuno intako Gėgės šiandien bėra 123 registruoti gyventojai, keliolika sodybų, nebeveikianti praėjusio amžiaus pradžioje pašventinta bažnyčia, o uždarytos mokyklos pastate veikia bendruomenės namai. Užtat net dviem autobusiukais iš Plaškių vaikus veža į kitas mokyklas.

Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė, kultūros darbuotoja Danutė Bardauskienė su savo buvusiu mokytoju Broniumi Bagdonu iš Stoniškių, pagal kurio rankraštį parengta knyga „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“.
Petro Skutulo nuotr.

Šeštadienį šiame Stoniškių seniūnijos kaime buvo didelė šventė – leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Akmenimis grįstu keliu į Plaškius važiavo ir buvę šio kaimo gyventojai, ir Pagėgių savivaldybės, Stoniškių seniūnijos atstovai, istorijos ir kultūros puoselėtojai.
Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė dirba Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. Į ją ir į jos buvusį mokytoją iš Stoniškių Bronių Bagdoną šįkart krypo visų žvilgsniai, jiems dėkota daug kartų, mat knyga apie Plaškius parengta pagal B. Bagdono rankraščius, o sumanymą leidinį išleisti puoselėjo ir įgyvendino D. Bardauskienė, parengusi projektą, kurį finansavo vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“.
Muzikos ansamblis iš Kauno „Ainiai“ skardžiabalsiais ragais kviečia prie užvertų bažnyčios durų. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas su žmona Dalia, du garsūs Pagėgių krašto lituanistai, skelbia šventės pradžią. Kaimo tyloje skamba daina apie Lietuvą, kurią traukia skardžiabalsė solistė Jovita Pavlovaitė, kilusi iš Pagėgių. Ant kapų šalia bažnyčios padedama žvakelių. Gėge laivelis atplukdo knygnešę su trimis vaikais. Nuo buvusios turgaus aikštės pusės prie buvusios mokyklos pastato atrieda didinga dvikinkė karieta, iš jos išlipa B. Bagdonas ir Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius.

Atvertusio šią naują knygą skaitytojo laukia 80 puslapių istorija apie lietuvininkų, pievininkų didelį kaimą prie Gėgės upės – Plaškius, apie kuriuos Bronius Bagdonas sueiliavo: „Turgaus grindinį smėliu užpustė. / Uosto sijos supuvo seniai. / Gėgės upė lelijom užžėlė – / Nebeplauko čia kuršių laivai…“

Bendruomenės namuose susirinkusiems pristatoma nauja knyga apie šlovingą ir sudėtingą Plaškių praeitį. Po to šventė persikelia į aikštę, kur pastatyta scena, kur aidi muzika, sukasi šokėjų poros, skamba dainos. Ir, žinoma, prisiminimai, padėkos tiems, kurie padėjo šią šventę surengti.
Plačiau apie Plaškių kaimą ir naująją knygą bei šventę – kitame „Pamario“ numeryje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite