Lygiai prieš 27-erius metus, rugpjūčio 16-ą dieną, pasaulyje pasirodė pirmasis išmanusis telefonas „Simon Personal Communicator“. Nors jis toli gražu neprilygo šiuolaikiniams flagmanams, tačiau galėjo skambinti, siųsti elektroninius laiškus ir žinutes bei turėjo LCD ekraną. Technologijų ekspertai pasakoja, kuo jis buvo ypatingas.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato keturis negirdėtus faktus ir įdomybes apie dabartinių išmaniųjų pirmtaką IBM „Simon Personal Communicator“.

Laiką pralenkęs telefono dizainas

Nors pasaulinės technologijų kompanijos IBM 1994 m. į prekybą išleistas kūrinys svėrė pusę kilogramo (palyginimui, šiuolaikiniai išmanieji sveria apie 200 g), jo dizainas buvo netikėtai stilingas ir modernus. Išmanusis turėjo 4,5 colių žalią skystųjų kristalų LCD ekraną, buvo 23 cm ilgio ir be laido galėjo veikti apie valandą laiko.

Telefono ekrano dydis dažnai lyginamas su „iPhone 4“ išmaniuoju. Netikėta ir tai, kad telefono ekranas buvo liečiamas bei turėjo specialią įrenginio valdymo lazdelę, panašią į dabar naudojamus skaitmeninius pieštukus. Tuo metu, tai buvo didžiulė naujovė ir darė didelį įspūdį. Tačiau pirmasis išmanusis telefonas neturėjo kameros.

Tiesa, nors telefono modelį sukūrė bendrovė IBM, jo gamyba buvo patikėta įmonei „Mitsubishi Electric“.

Nuo elektroninių laiškų iki naudingų aplikacijų

Pažangus, 16 MHz procesorių ir 1 arba 1,8 MB atminties kortelę turintis „Simon“ telefonas buvo lyg mažas kompiuteris. Juo buvo galima ne tik skambinti ir priimti skambučius kaip ankstesniais įrenginiais – šis telefonas turėjo adresų knygą, kalendorių, laikrodį ir užrašinę, taip pat skaičiuotuvą ir specialų greitosios pagalbos mygtuką. Juo buvo galima siųsti elektroninius laiškus ir žinutes.

Išmanusis turėjo dešimties paskutinių numerių perrinkimo funkciją. Be to, tai buvo pirmasis telefonas galėjęs naudoti aplikacijas ir būti siejamas su faksu.

Telefone buvo vienuolika įrašytų programėlių. Tarp jų buvo netgi naujienų ir žemėlapių aplikacijų pirmtakai. Vartotojams buvo suteikiama galimybė įsigyti ir vieną papildomą gamintojo sukurtą programėlę, tačiau ji kainavo net 300 dolerių.

Be minėtų naujovių, „Simon“ telefone buvo įdiegta automatinė teksto taisymo funkcija, kuri vartotojui siūlė galimas tolesnes raides ar žodžius pagal jo įvestus pirmuosius simbolius. Ši klaviatūros funkcija yra išlikusi ir dažnai naudojama telefonuose ir šiandien.

Kaina buvo įkandama ne visiems

Nors pirmąjį išmanųjį telefoną teoriškai galėjo įsigyti visi norintys JAV gyventojai, tačiau jis veikė tik penkiolikoje valstijų. Įrenginys buvo skirtas ir prieinamas labai siaurai vartotojų grupei – verslininkams ar finansų makleriams, kuriems reikėjo nešiojamo telefono su papildomomis funkcijomis.

Išmanusis kainavo 900 dolerių, tad dėl aukštos kainos buvo parduota tik apie 50 tūkstančių jo vienetų. Vėliau jo kaina nukrito iki 600 dolerių, tačiau jau po pusmečio telefonas dingo iš lentynų, o nepraėjus nė metams buvo visiškai nutraukta jo gamyba.

Kodėl „Simon“ taip ir neišpopuliarėjo?

„Simon Personal Communicator“ nesėkmę lėmė kelios priežastys. Pirmiausia itin didelė jo kaina, kuri leido įsigyti įrenginį tik ypač siauram ratui žmonių. Taip pat telefonas turėjo ypač silpną bateriją – be laido juo galėjo naudotis tik vieną valandą. Be to, jis buvo gana sunkus ir gremėzdiškas, todėl kišeniniu telefonu jo vadinti dar tikrai nebuvo galima.

Panašu ir tai, kad vartotojai tuo metu tiesiog dar nebuvo pasiruošę tokiam technologiniam proveržiui. Tačiau būtent šis telefono modelis tapo svarbiu atspirties tašku ir padėjo technologijų kūrėjams sukurti tokius išmaniuosius, kokius naudojame šiandien.

Asta Buitkutė