Pirmą kartą per penkerius metus Trišalė taryba susitarė dėl MMA dydžio

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. Pritarta Vyriausybės siūlymui, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didėtų 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėtų 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų. Tokiu atveju „į rankas“ MMA siektų 709 eurus. Sutarta, kad minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14  euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.

„Džiaugiuosi susitarimais, kurie veikia. Tai ypač svarbu esant neapibrėžtumui ekonomikoje, kai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įsiklauso į vieni kitų argumentus. Pirmą kartą po penkerių metų Vyriausybei teikiamas Trišalėje taryboje pasiektas susitarimas dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus.

Trišalės tarybos sprendimas yra tik patariamasis, galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė. Paskutinį kartą Trišalei tarybai dėl MMA kėlimo susitarti pavyko 2017 m. Visais vėlesniais metais iki šių metų buvo fiksuojamos skirtingos socialinių partnerių nuomonės ir būdavo paliekama spręsti Vyriausybei dėl konkretaus MMA dydžio.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.

Finansų min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaimuose gaisruose žuvo beveik dvigubai daugiau gyventojų nei miestuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.   Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų kilo mažiau (-9,9 proc.) ir mažiau žuvo žmonių (-9,7 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų šiais metais teko 189 gaisrai ir 2 juose žuvę žmonės. Šiemet gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš

Orai: bus lietaus, vasariškai šilta

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie orai bus artimiausiomis dienomis. Rugsėjo 9 d., pirmadienį, šalyje dar laikysis giedri ir sausi orai. Vėjas pietryčių, dieną 9-14 m/s, Vakarų Lietuvoje kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį siekė 10-15, vakariniuose rajonuose vietomis – 16-18, dieną bus 23-28 laipsniai šilumos. Rugsėjo 10 d., antradienį, naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, dieną pietinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra naktį sieks 12-17, dieną bus 18-23 laipsniai šilumos. Rugsėjo 11 d.,

Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

miegas

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai

VRK sudarė statistinio kandidato į Seimo narius portretą

Iki Seimo rinkimų likus kiek  daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt. Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje. Statistinis kandidatas Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo

Taip pat skaitykite