Pirmą kartą per penkerius metus Trišalė taryba susitarė dėl MMA dydžio

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. Pritarta Vyriausybės siūlymui, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didėtų 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėtų 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų. Tokiu atveju „į rankas“ MMA siektų 709 eurus. Sutarta, kad minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14  euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.

„Džiaugiuosi susitarimais, kurie veikia. Tai ypač svarbu esant neapibrėžtumui ekonomikoje, kai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įsiklauso į vieni kitų argumentus. Pirmą kartą po penkerių metų Vyriausybei teikiamas Trišalėje taryboje pasiektas susitarimas dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus.

Trišalės tarybos sprendimas yra tik patariamasis, galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė. Paskutinį kartą Trišalei tarybai dėl MMA kėlimo susitarti pavyko 2017 m. Visais vėlesniais metais iki šių metų buvo fiksuojamos skirtingos socialinių partnerių nuomonės ir būdavo paliekama spręsti Vyriausybei dėl konkretaus MMA dydžio.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite