Pinigines keičia telefonai. Ką būtina žinoti pradedant naudotis išmaniuoju atsiskaitymu?

Lietuvos bankų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 2021 metais išmaniaisiais įrenginiais už prekes ar paslaugas atsiskaitinėjo jau kas dešimtas lietuvis. Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantys inovatyvūs mokėjimai leidžia vartotojams palikti piniginę namie ir  visas reikalingiausias korteles įrenginyje pasiekti vos keliais paspaudimais.

 

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas aiškina, kad atsiskaitymas išmaniaisiais įrenginiais pranoksta tradicinį mokėjimą grynaisiais greičio, patogumo ir saugumo atžvilgiu.  Specialistas atsako į esminius klausimus apie šių technologijų veikimą, naudą bei saugumą. 

Kuo išmanusis mokėjimas pranašesnis už tradicinį?

Esminis šio mokėjimo būdo privalumas – patogumas, kadangi į parduotuvę bereikia neštis tik telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Čia vienoje vietoje galima laikyti net kelias korteles, tad nereikės jaudintis vieną iš jų pamiršus namie.

Mobiliųjų mokėjimų technologijos yra ir lengviau prieinamos – daug paprasčiau atsiskaityti išmaniuoju įrenginiu nei keliauti iki bankomato ir išsiimti grynųjų. Vartotojai gali rinktis, kuris atsiskaitymo būdas (telefonas ar laikrodis) labiausiai atitinka individualius poreikius.

Atsiskaitydami išmaniaisiais įrenginiais galite lengvai stebėti, kur išleidžiate savo pinigus. Finansų valdymo ar banko paslaugų programėlės pateikia išklotines ir aiškiai parodo, kur išleidžiate daugiausiai pinigų.

Kaip veikia ši technologija?

Artimojo lauko ryšys (by near-field communication – NFC) leidžia mokėjimo skaitytuvui ir mobiliajam įrenginiui bendrauti belaidžiu ryšiu, kai jie yra šalia. Ši technologija užtikrina galimybę už paslaugas ar prekes atsiskaityti telefonu, laikrodžiu, mokėjimo žiedu ar prie mobiliojo tvirtinamu lipduku.

Ne visi išmanieji įrenginiai palaiko bekontakčio atsiskaitymo technologiją, tad vartotojams reikėtų patikrinti, ar jų prietaisai turi šią funkciją.

Mokėjimams telefonu ar kitu išmaniuoju bekontakčiu būdu yra nustatomas limitas – jeigu suma didesnė, reikės patvirtinti tapatybę kodu, piršto antspaudu ar veido atpažinimu. Limitą galite sužinoti ir reguliuoti kreipdamiesi į savo banko paslaugų teikėją.

Norėdami naudotis išmaniuoju atsiskaitymu „iPhone“ įrenginiuose, turėsite pridėti bekontaktę mokėjimo kortelę prie „Apple Pay“ piniginės. Atlikdami mokėjimus atrakinkite prietaisą, „iPhone“ telefone du kartus spustelėkite šoninį užrakinimo mygtuką ir priglauskite įrenginį prie skaitytuvo. „Android“ telefonuose reikės aktyvuoti bekontakčių atsiskaitymų funkciją naudojamo banko programėlėje ir pridėti banko kortelę prie „Google Pay“ aplikacijos. Atsiskaitant bekontakčiu būdu nieko papildomai spausti nereikės, pakaks tik atrakinti prietaisą. Sėkmingai apmokėjus pasigirsta pyptelėjimas arba pasirodo žalia šviesa.

Ar saugu mokėti išmaniuoju?

Mobiliosios piniginės yra saugus ir patikimas atsiskaitymo būdas dėl jose įdiegtos pažangios biometrinio autentifikavimo technologijos. Žinoma, kaip ir mokant kortele, taip ir išmaniais įrenginiais, vartotojams svarbu pasirūpinti saugumu – aktyvuoti pasirinktą prietaiso užrakinimo būdą, užtikrinti galimybę nuotoliniu būdu išjungti išmanųjį, pasirinkti patikimus tiekėjus ir nuolat atnaujinti programinę įrangą.

Mokėjimams atlikti reikalingi PIN kodai, piršto antspaudas ar veido atpažinimas, tad pametus ar praradus įrenginį kitas žmogus negalės juo sumokėti. Mobiliems atsiskaitymams taip pat taikomi pažangūs šifravimo ir virtualizavimo metodai, užtikrinantys, kad finansinė informacija ir duomenys būtų saugiai užšifruoti ir nenutekėtų trečiosioms šalims. Šios technologijos leidžia vartotojams atlikti operacijas nenaudojant grynųjų pinigų ir apsaugant finansinių sąskaitų informaciją bei slaptažodžius.

Asta Buitkutė

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite