Pinigai sportui Šilutės rajone

Šilutės rajono savivaldybės taryba balandžio pabaigoje posėdyje svarstys, ar patvirtinus 2024 metų sportininkų ugdymo centrų, sporto klubų ir kitų nevyriausybinių sporto organizacijų projektų sąrašą. Komisija, vertindama projektus, dėmesį kreipė į tai, kad būtų pateikti visi būtini dokumentai, pateiktos praeitų metų ataskaitos, projekto biudžetas ir numatomos veiklos nebūtų du skirtingi dalykai. Konkursui buvo pateikti 25 projektai. Iš savivaldybės prašoma 91 437 Eur suma.

Komisija siūlė finansuoti visus 25 projektus, tačiau vienas paraiškos teikėjas atsisakė vykdyti projektą. Komisija, atsižvelgdama į nuostatus ir į pateiktus projektus, lėšas išskirstė taip: olimpinėms sporto šakoms skyrė 16 400 Eur,  neolimpinėms sporto šakoms – 10 300 Eur;  techninėms sporto šakoms – 7000 Eur,  seniūnijų sporto klubams – 1300 Eur. Rezerve nuspręsta palikti 15 000  Eur (pagal nuostatus – ne mažiau kaip 25 proc. visos programos sumos), sportininkams skatinti – 6 000 Eur (pagal  nuostatus – ne mažiau kaip 10 proc. visos programos sumos), o geriausių Šilutės rajono sportininkų pagerbimo renginiui metų gale organizuoti – 4000 Eur.

Lėšų siūloma skirti

Olimpinės sporto šakos: Šilutės bokso klubas „Kovotojas“ – „Bokso sportinės veiklos vystymas ir plėtra 2024 metais“ – 2500 Eur; Šilutės stalo teniso klubas „Varmas“ – „Lietuvos stalo teniso čempionatai ir populiarinimas“ – 1100 Eur; Šilutės sunkiosios atletikos klubas „Lokys“ – „Aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimas“ – 1600 Eur; Stalo teniso klubas „Šilutės setas“ – „Stalo teniso sportinės veiklos vystymasis ir plėtra 2024 metais“ – 1100 Eur; futbolo klubas „Šilutės veteranas“ – „Senjorų sveikos gyvensenos propagavimas per futbolo veiklą pasitinkant Europos futbolo čempionatą“ – 2000 Eur; Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ – „Šilutės tarptautinis dziudo turnyras ir mokomoji treniruočių stovykla“ – 3000 Eur; Šilutės regbio klubas „Titanas“ – „Lietuvos regbio čempionatai“ – 1500 Eur; „Rusnės žirgai“ – „Žirgų konkūrų varžybos Rusnės saloje, Rusnės žirgų taurė 2024 m.“ – 1000 Eur; Sporto klubas „Šilutės šamai“ – Šilutė ir krepšinis – amžiui ribų nėra“ – 600 Eur; VšĮ „Šilutės sportas“ – „Šilutės rajono krepšinio pirmenybės ir seniūnijų žaidynės 2024 m.“ – 2000 Eur.

Neolimpinės sporto šakos: Šilutės sporto klubas „Atėnė“ – „Aerobinės gimnastikos ir jogos programa moksleiviams“ – 1200 Eur; VšĮ sporto ir sveikatingumo centras „Atėnai“ – „Jėgos, ištvermės varžybos“ – 700 Eur; Šilutės r. rankų lenkimo sporto klubas „Pamarys“ – „Rankų lenkimo kaip sporto šakos vystymas ir plėtra 2024 m.“ – 1000 Eur; Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“ – „Lūgnė 2024 – vaikų ir jaunimo sportinės veiklos plėtojimas“ – 2000 Eur; VšĮ „GPI sporto klubas“ – „Aktyvumas – mūsų sveikata“ – 1600 Eur; Sportinių šokių klubas „Kubana“ – „Sportinių šokių varžybos Mažosios Lietuvos sostinės taurė 2024 m.“ – 1400 Eur; Šilutės šaškių-šachmatų sporto klubas – „Šilutės šaškių ir šachmatų sporto populiarinimas“ – 600 Eur; Šilutės karatė kiokušin klubas „Shodan“ – „Šilutės miesto atstovavimas respublikinėse ir tarptautinėse varžybose, karatė kiokušin plėtra“ – 1000 Eur; VšĮ „Sveikatos kalviai“ – „Vasaros sportas Šilutėje 2024 m.“ – 800 Eur.

Seniūnijų sporto klubai: Švėkšnos sporto klubas „Meška“ – „Švėkšnos metai 521. Sportavome, sportuojame, sportuosime“ – 700 Eur; Usėnų sporto klubas – „Sportas – sveikata 24“ – 600 Eur. Techninės sporto šakos: Automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“ – „Tarptautinių ir Lietuvos automobilių sporto varžybų organizavimas ir vykdymas“ – 4000 Eur; Šilutės aviacinės technikos konstravimo ir modeliavimo klubas „Skrydis“ – „2024 metų sezono aviamodeliavimo varžybos“ – 2000 Eur; Motokroso asociacija „Šilutės greitis“ – „Pamario motokroso taurė 2024 m.“ – 1000 Eur.

Geriausių Šilutės rajono sportininkų pagerbimo renginys – 4000 Eur. Sportininkų skatinimas – 6000 Eur. Rezervas – 15 000 Eur. Iš viso skiriama 60 000 Eur. Galutinį sprendimą priims savivaldybės Taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite