Peršalimo ligos. Kaip jų išvengti ir kaip gydytis?

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Kas yra peršalimas?
Peršalimas yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosį, sinusus, ryklę ir gerklas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei keli šimtai skirtingų virusų, tačiau dažniausiai pasitaiko rino virusas. Virusas plinta oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Jį platina peršalimu sergantis žmogus. Kai sergantysis čiaudi ar kosėja, į orą patenka labai daug lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda ne tik ore, bet ir ant daugelio bendrojo naudojimo daiktų, pavyzdžiui, durų rankenų, žaislų, kompiuterio klaviatūros, telefono. Palietus toki daiktą rankomis, virusą patys perkeliame į nosį ar burną. Jei virusas oru arba nuo daiktų per rankas pakliūva į kvėpavimo takus per nosį ar burną –mes galime užsikrėsti.
Kaip apsisaugoti?
Pagrindinis patarimas – vengti kontakto su peršalimu sergančiais žmonėmis. Aišku, to išvengti sunku, juk dauguma peršalimo nelaiko liga, todėl eina į darbą, įvairius renginius, kur susirenka daug žmonių, leidžia vaikus į mokyklą ar darželį.
Jeigu naudojatės bendrojo naudojimo daiktais, dažniau plaukite rankas, dienos metu nelieskite veido rankomis. Virusas gali būti perduotas per viską, ką palietė sergantis žmogus, todėl nesinaudokite bendrais puodeliais, stiklinėmis ar įrankiais.
Peršalimu sergantis žmogus privalo apsaugoti kitus žmones. Todėl, jei sergate peršalimu, venkite žmonių susibūrimų, čiaudėdami ir kosėdami, vienkartine servetėle prisidenkite nosį ir burną. Naudokite tik vienkartines servetėles ir po kiekvieno panaudojimas jas išmeskite. Nepalikite jų ant stalo, kišenėje, rankinėje ar kuprinėje.
Kokie simptomai?
Jeigu žmogus užsikrėtė, pirmieji simptomai pasireiškia per pirmas 1-3 dienas nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra sloga, ryklės skausmas, čiaudulys, sausas kosulys, balso prikimimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Liga tęsiasi iki 7-10 ar net 14 dienų. Blogiausia savijauta būna pirmosiomis dienomis, vėliau būklė pamažu gerėja.
Peršalimu serga ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau su amžiumi šia liga sergama rečiau. Pavyzdžiui, vaikai iki dvejų metų peršalimu serga apie 6 kartus per metus, tačiau vaikai, kurie lanko darželį ar mokyklą, gali sirgti keliolika, o suaugusieji – kelis kartus.
Kaip gydytis?
Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, dažniausiai gydomasi ambulatoriškai namie. Svarbiausia – poilsis, lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, sveikas maistas. Priklausomai nuo simptomų ir jų stiprumo, juos galima palengvinti arba sumažinti nereceptiniais vaistais nuo skausmo, kosulio, temperatūros, slogos.
Tačiau prieš geriant bet kokį vaistą, būtina perskaityti informacinį lapelį, atkreipti dėmesį į kiekvieno vaisto sudedamąsias dalis bei parinkti tinkamą vaisto vienkartinę ir paros dozę. Rekomenduočiau visada pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi peršalimą sukelia virusai, antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikais gydomos tik bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės peršalimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Virusinė infekcija bet kada gali komplikuotis bakterine liga. Peršalimas gali virsti sinusitu, ausies uždegimu, tonzilitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Todėl, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2-3 savaites arba būklė blogėja, yra aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies ar krūtinės skausmų, stiprėjantis kosulys arba pasidaro sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieni suserga, o kiti – ne?
Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ir aplinkos, kurioje esame. Jei jūsų imunitetas tėra silpnas, o aplinkoje yra sergantis žmogus, virusui pakliuvus į orą arba ant bendrojo naudojimo daiktų, tikimybė, kad užsikrėsite, padidėja.
Ligos simptomai ir jų stiprumas taip pat priklauso nuo viruso virulentiškumo, tai yra užkrečiamumo arba viruso gebėjimo esant tam tikroms sąlygoms sukelti ligą, bei žmogaus organizmo gebėjimo kovoti su infekcija. Jei imunitetas yra stiprus, o žmogus pailsėjęs, išmiegojęs, pavalgęs, net ir patekęs virusas gali nesukelti ligos arba toks žmogus pajaus labai lengvus peršalimo simptomus.
Todėl, jei norite išvengti peršalimo, venkite masinių susibūrimo vietų, jei aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, dažniau plaukite rankas, nenaudokite bendro naudojimo daiktų, nepervarkite, venkite streso, sveikai maitinkitės – stiprinkite savo, šeimos narių, vaikų imunitetą.

Reda Lesutytė
Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite