Per tą laikotarpį savanoriškai iš verslinės žvejybos vidaus vandenyse pasitraukusioms įmonėms išmokėta 5,38 mln. eurų kompensacijų. Šia jau pasibaigusia priemone buvo siekiama gerinti žuvų išteklių būklę Lietuvos vidaus vandenyse ir sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybai.

Kvietimai teikti paraiškas kompensacijoms buvo skelbiami 2024-2026 metais. Per šį laikotarpį iš verslinės žvejybos Kuršių mariose pasitraukė 15 įmonių, o ežeruose ir upėse veiklą nutraukė 9 įmonės. Šiemet iš žvejybos verslo vidaus vandenyse pasitraukė dar 5 įmonės.

Žuvininkystės įstatyme nustatyta, kad verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, kurias turėjo už išmokas iš žvejybos verslo pasitraukusios įmonės. Dėl to aplinkos ministras 2025 metais žvejybos įrankių limitą Kuršių mariose sumažino 18 proc., o šiais metais – dar 11 proc.

Dėl šių pokyčių verslinės žvejybos intensyvumas Kuršių mariose per trejus metus sumažėjo 37 proc. Vandenyse naudojama 260 mažiau įvairių akių dydžio statomųjų tinklų ir 59 mažiau marinių gaudyklių.

Mažėjant žvejybos mastui, mažėjo ir verslinės žvejybos laimikiai. 2025 m. metais Kuršių mariose žvejų verslininkų laimikis buvo 300 tonų mažesnis lyginant su 2024 metais. Pernai Kuršių mariose sugauta apie 650 tonų žuvies, kai 2024 metais laimikiai siekė 950 tonų. Sterkų per tą patį laikotarpį sugauta nebe 52,7, o tik 30,9 tonos.

Aplinkos ministerija pažymi, kad žvejybos pastangų mažinimas yra viena iš priemonių, skirtų ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui ir tvaresniam vidaus vandenų naudojimui. Nuo šių metų sausio 1 dienos taip pat uždrausta specializuotoji verslinė ungurių, seliavų ir upinių nėgių žvejyba.

Aplinkos min. inf.