Per pandemiją aprimę vagys vėl siaučia: ima viską, kas neprikalta

Nemažos vertės, bet menkai saugomas turtas, kurį lengva išgabenti iš nusikaltimo vietos, yra tikrų tikriausias vagių magnetas, ypač dvejus pastaruosius metus. Tą rodo ir BTA draudimo statistika: dviračiai yra itin dažnai minimi nuo vagysčių nukentėjusių klientų skunduose. Tuo tarpu oficiali policijos statistika rodo šiemet pradėjusią kilti vagysčių bangą.

Vagis pastaraisiais metais labai domino ir įvairūs sandėliukuose laikomi darbo įrankiai, namų kiemuose palikti lauko baldai, taip pat maisto gamybos įranga. Tuo tarpu suplanuotų vagysčių iš namų ir butų metu daugiausiai taikomasi į brangenybes ir grynuosius pinigus.

Pasikeitę vagių įpročiai

„Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu – 2020-2021 metais – bendras vagysčių skaičius buvo kiek sumažėjęs, galimai dėl to, kad žmonės dažniau būdavo namie. Tačiau pandemijos metu prekybos vietose smarkiai išaugusi dviračių paklausa neliko vagių nepastebėta: jų, vagystės, lyginant su 2019-aisiais, per pandemijos laikotarpį išaugo tiesiog milžiniškai“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Draudimo bendrovės ekspertas teigia, jog dviračių išpopuliarėjimas tiesiogiai susijęs su pandeminiais judėjimo apribojimais: tuo metu, kai daugeliui žmonių teko pereiti prie darbo iš namų režimo, dviračiai leido ir prasimankštinti, ir aplankyti netoli namų esančias vietas. 2020 metais kurį laiką net nebuvo įmanoma įsigyti populiarių dviračių modelių – visi buvo išpirkti.

Jo teigimu, dviračiai dažniausiai dingdavo iš prasčiau saugomų vietų: namų kiemų, sandėliukų, viešų vietų. „Viena dažniausių dviračių laikymo vietų, sukeliančių apgaulingą saugumo jausmą, yra rakinamos daugiabučių pastatų laiptinės – akivaizdu, kad svetimo turto grobikams tai nėra kliūtis, todėl primygtinai rekomenduojame laiptinėse nepalikti net rakinamų dviračių“, – pataria jis.

Įmonės statistika rodo, jog 2020-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, klientai, siekiantys žalos atlyginimo dėl pavogtų dviračių, kreipėsi net 11 kartų dažniau. 2021-aisiais paraiškų dėl pavogtų dviračių kiekis išaugo dar pusantro karto.

Džiaugtis atostogomis – pavojinga

A. Žiukelis primena, jog vagys yra civilizuoti žmonės ir taip pat stebi socialinius tinklus. Dėl to atostogautojams būtina prisiminti jau ne pirmus metus kartojamus patarimus: prieš dalijantis savo kelionių kadrais pagalvoti, kas juos gali pamatyti.

„Peržvelkite į socialinius tinklus. Neabejotinai rasite, kad vienas draugas pasiskelbęs, jog jis Sicilijoje, kitas – kad pradėjo atostogas Latvijoje ir ten bus dar savaitę, o trečio nuotraukos apskritai iš kažkokios egzotiškos šalies. Vagys tik to ir laukia: jie žino, kad vieni ar kiti namai dar bent kelias dienas bus tušti. Tad kelionėmis viešai girkitės tik tada, kai iš jų grįšite“, – įspėja BTA ekspertas.

Taip pat jis ragina vertingų daiktų nepalikinėti namų kiemuose ir matomose vietose. Vagis masina ir namų viduje matomai padėti vertingi daiktai – kompiuteriai, fotoaparatai, telefonai, laikrodžiai – kuriuos galima pamatyti per didelius namų langus, kurių nedengia užuolaidos.

„Spynos nuo tikslingai veikiančių vagių neapsaugos. Tačiau gali padėti signalizacija arba atostogauti išvykstančių žmonių draugystė su kaimynais, kurie galėtų sudaryti veiksmo namuose regimybę – užeiti į kiemą, namus apžiūrėti, kartais šviesą įjungti, kartais savo automobilį atostogaujančio kaimyno kieme pastatyti“, – pataria A. Žiukelis.

Po vagysčių atoslūgio kyla nauja banga

Šiemet, silpninant pandemijos ribojimo priemones, žmonės aktyviau veržiasi atostogauti į užsienio šalis, palieka namus be priežiūros. Dėl to vagims atsiveria platesnės galimybės. Tai, kad šios galimybės yra išnaudojamos, rodo ir oficiali nusikalstamumo Lietuvoje statistika.

2019 m. policija šalyje registravo 11261 vagysčių atvejį. 2020-aisiais šis skaičius sumažėjo 15,8 proc. – iki 9477. 2021-aisiai registruota dar 21,3 proc. vagysčių mažau – 7462. Tuo tarpu vien per tris pirmus šių metų mėnesius jau registruotos 1973 vagystės, o tai yra net 30 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais (1516).

„Registruotų vagysčių skaičius mažėjo kasmet, nuo 2014 m. iki 2021 m., ir pakankamai reikšmingai. Tačiau šiemet per tris mėnesius jų padaugėjo maždaug trečdaliu. Kol kas sunku daryti kažkokias išvadas ir įvardinti konkrečias priežastis. Trys mėnesiai yra pakankamai mažas laiko tarpas, iš kurio galėtume daryti išvadas ir spręsti apie metines tendencijas“, – sako Lietuvos Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Jo teigimu, vasarą vagysčių skaičius paprastai šiek tiek išauga, ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros. Atšilus orams taip pat registruojama daugiau dviračių vagysčių. 

Ieva Pabiržė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite