Pensinio amžiaus moterims skurdo rizika dvigubai didesnė nei vyrams

pensijos

Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Lietuvos moterų pensijos – penktadaliu mažesnės nei vyrų. Kita vertus, net ir vyrų vidutinė valstybinė pensija nesiekia nė pusės rekomenduojamo lygio, o abiem lytims anksčiau pradėti rūpintis patogesne senatve kliudo klaidingos nuostatos ir kiti iššūkiai.

 

„Niekam nėra paslaptis, kad moterys vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, tačiau Lietuvoje skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės itin didelis, – pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė. – Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų – tai didžiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos šalių. Galbūt dėl šios priežasties iš klientų vyrų pastebime, kad jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Toks įsitikinimas gali būti klaidingas dėl poros priežasčių“.

Visų pirma, vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga ir tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens žymiai ilgiau. Dar 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 67,1 metų, o 2020 m. – jau 70 metų. Tai Statistikos departamento duomenys.

„Ši statistika atspindi tik bendrą gyvenimo trukmę, kurią skaičiuojant įtraukiami ir anksti dėl nelaimingų atsitikimų gyvenimą palikę asmenys. Tačiau jeigu pasiekėte pensinį amžių, tikėtina, jog gyvensite žymiai ilgiau. Pavyzdžiui, jau dabar Lietuvos vyrai, sulaukę 65-erių, vidutiniškai gyvena iki 79 metų. Todėl, norint užsitikrinti finansinį saugumą, svarbu, kad vyrai į savo ateitį nežiūrėtų pro pirštus ir pajamomis senatvei pradėtų ruoštis kuo anksčiau“, – sako L. Načajienė.

Moterų pensija – mažesnė, gyvenimo trukmė – ilgesnė

Kalbėdama apie šalies moteris, „Luminor“ investicijų valdymo vadovė akcentuoja, kad vidutiniškai žemesnės moterų pajamos dažnai lemia ir mažesnes pensijas.

„Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas bei ekonomikos sektorius ir kiti veiksniai lemia, kad Lietuvos moterys vidutiniškai uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai. Dėl šios priežasties moterys gauna ir mažesnes pensijas. „Sodros“ statistika rodo, kad vidutinė moterų senatvės pensija siekia 390 eurų – tai 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų“, – teigia L. Načajienė.

Be to, pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų, rodo 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Didesnius moterų finansinius sunkumus išėjus į pensiją sąlygoja tai, kad jos 7,5 karto dažniau nei vyrai tampa našlėmis.

„Palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką. Jeigu nesiimama papildomų priemonių, tai gali sukelti iššūkių siekiant patogiai ir kokybiškai praleisti likusius metus“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Veiksniai, darantys įtaką vyrų ir moterų pensijai.

Pensija turėtų susirūpinti ir vyrai, ir moterys 

Valstybinė „Sodros“ pensija jau šiandien potencialiai nėra pajėgi užtikrinti patogios vyrų ir moterų senatvės. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir kasmet vis ilgėjančią gyvenimo trukmę, ateityje iš anksto pasiryžti papildomam investavimui pensijai gali būti dar svarbiau, nei yra dabar.

L. Načajienės teigimu, jeigu situacija ateityje išliks tokia kaip dabar, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų dydžio. Tai – perpus mažiau nei rekomenduojama gauti, norint pensijoje jaustis užtikrintai.

„Visuotinai priimta rekomendacija, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija. Investavimas antroje pakopoje pensiją potencialiai gali užauginti iki 40–50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį, tikėtina, padės sukaupti investavimas trečioje pakopoje. Žinoma, investuojant pensijų fonduose būtina atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek augti, tiek kristi“, – tvirtina „Luminor“ investicijų valdymas“ vadovė.

Greta Jankaitytė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Taip pat skaitykite