Pensinio amžiaus moterims skurdo rizika dvigubai didesnė nei vyrams

pensijos

Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Lietuvos moterų pensijos – penktadaliu mažesnės nei vyrų. Kita vertus, net ir vyrų vidutinė valstybinė pensija nesiekia nė pusės rekomenduojamo lygio, o abiem lytims anksčiau pradėti rūpintis patogesne senatve kliudo klaidingos nuostatos ir kiti iššūkiai.

 

„Niekam nėra paslaptis, kad moterys vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, tačiau Lietuvoje skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės itin didelis, – pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė. – Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų – tai didžiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos šalių. Galbūt dėl šios priežasties iš klientų vyrų pastebime, kad jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Toks įsitikinimas gali būti klaidingas dėl poros priežasčių“.

Visų pirma, vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga ir tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens žymiai ilgiau. Dar 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 67,1 metų, o 2020 m. – jau 70 metų. Tai Statistikos departamento duomenys.

„Ši statistika atspindi tik bendrą gyvenimo trukmę, kurią skaičiuojant įtraukiami ir anksti dėl nelaimingų atsitikimų gyvenimą palikę asmenys. Tačiau jeigu pasiekėte pensinį amžių, tikėtina, jog gyvensite žymiai ilgiau. Pavyzdžiui, jau dabar Lietuvos vyrai, sulaukę 65-erių, vidutiniškai gyvena iki 79 metų. Todėl, norint užsitikrinti finansinį saugumą, svarbu, kad vyrai į savo ateitį nežiūrėtų pro pirštus ir pajamomis senatvei pradėtų ruoštis kuo anksčiau“, – sako L. Načajienė.

Moterų pensija – mažesnė, gyvenimo trukmė – ilgesnė

Kalbėdama apie šalies moteris, „Luminor“ investicijų valdymo vadovė akcentuoja, kad vidutiniškai žemesnės moterų pajamos dažnai lemia ir mažesnes pensijas.

„Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas bei ekonomikos sektorius ir kiti veiksniai lemia, kad Lietuvos moterys vidutiniškai uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai. Dėl šios priežasties moterys gauna ir mažesnes pensijas. „Sodros“ statistika rodo, kad vidutinė moterų senatvės pensija siekia 390 eurų – tai 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų“, – teigia L. Načajienė.

Be to, pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų, rodo 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Didesnius moterų finansinius sunkumus išėjus į pensiją sąlygoja tai, kad jos 7,5 karto dažniau nei vyrai tampa našlėmis.

„Palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką. Jeigu nesiimama papildomų priemonių, tai gali sukelti iššūkių siekiant patogiai ir kokybiškai praleisti likusius metus“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Veiksniai, darantys įtaką vyrų ir moterų pensijai.

Pensija turėtų susirūpinti ir vyrai, ir moterys 

Valstybinė „Sodros“ pensija jau šiandien potencialiai nėra pajėgi užtikrinti patogios vyrų ir moterų senatvės. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir kasmet vis ilgėjančią gyvenimo trukmę, ateityje iš anksto pasiryžti papildomam investavimui pensijai gali būti dar svarbiau, nei yra dabar.

L. Načajienės teigimu, jeigu situacija ateityje išliks tokia kaip dabar, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų dydžio. Tai – perpus mažiau nei rekomenduojama gauti, norint pensijoje jaustis užtikrintai.

„Visuotinai priimta rekomendacija, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija. Investavimas antroje pakopoje pensiją potencialiai gali užauginti iki 40–50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį, tikėtina, padės sukaupti investavimas trečioje pakopoje. Žinoma, investuojant pensijų fonduose būtina atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek augti, tiek kristi“, – tvirtina „Luminor“ investicijų valdymas“ vadovė.

Greta Jankaitytė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite