Pavasarį neskubėkite keisti padangų

Lietuvoje įprasta padangas keisti balandžio pradžioje. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad vien kalendoriumi vadovautis nepakanka – svarbu įvertinti realias oro sąlygas ir kelio dangos ypatumus.

 

„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad balandžio pirmąją savaitę vairuotojai skuba keisti padangas, nors tai nėra būtina ir įstatymais nenumatyta.

„Skubiai keisti žiemines padangas vos prasidėjus balandžiui nėra privaloma. Pavasarį oro temperatūra dar gali svyruoti, o rytai ir vakarai išlieka vėsesni, todėl tokiomis sąlygomis žieminės padangos vis dar gali būti tinkamas pasirinkimas“, – sako A. Gučius.

Pasak jo, vairuotojams svarbu atsižvelgti ne tik į kalendorinę datą, bet ir į faktines oro sąlygas. Nedygliuotų žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku nėra draudžiamas, tačiau dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik iki balandžio 10 dienos. Net ir laikantis šių reikalavimų, svarbu įvertinti, ar padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga ir saugumą konkrečiomis sąlygomis.

Kaip pasirinkti tinkamą laiką padangoms keisti?

Anot A. Gučiaus, svarbiausias kriterijus – ne sezoniniai terminai, o nusistovėjusi oro temperatūra.

„Orientyru keisti padangas gali būti laikoma aukštesnė nei 7 laipsnių oro temperatūra – tokiomis sąlygomis žieminės padangos ima prarasti savo eksploatacines savybes“, – sako jis.

Pasak eksperto, trumpalaikiai oro temperatūros pokyčiai dar nereiškia, kad žieminės padangos praranda savo efektyvumą, todėl sprendimą keisti padangas reikėtų priimti įvertinus stabilesnes oro sąlygas. Taip pat svarbu atsižvelgti į važiavimo laiką – ankstyvais rytais ar vėlyvais vakarais kelio danga gali išlikti vėsesnė, o tai turi įtakos padangų sukibimui.

Specialistas taip pat ragina padangų keitimą planuoti iš anksto ir nelaukti laikotarpio, kai autoservisuose susidaro dideli klientų srautai. Taip galima išvengti ilgo laukimo ir lengviau pasirinkti tinkamą laiką.

Universalios padangos ne visada tampa išsigelbėjimu

Nors universalios padangos tampa vis populiaresnės, jų savybės ne visada atitinka skirtingų sezonų keliamus saugumo reikalavimus.

„Universalios padangos gali tikti tiems, kurie važiuoja nedaug, dažniausiai mieste ar mažesnio intensyvumo keliais. Tačiau intensyviai eksploatuojant automobilį, ypač važiuojant greitkeliais, jos neprilygsta specializuotoms vasarinėms ar žieminėms padangoms. Nei saugumo, nei efektyvumo požiūriu“, – teigia A. Gučius.

Pasak jo, universalios padangos žiemą nėra tokios efektyvios kaip žieminės, o vasarą – kaip vasarinės, be to, gali greičiau dėvėtis.

Žieminės padangos vasarą tinka, bet nesaugu

Nors važiuoti su žieminėmis padangomis pavasarį nėra draudžiama, ilgainiui tai tampa saugumo klausimu. Šylant orams, keičiasi ir padangų savybės.

„Esant aukštesnei oro temperatūrai ir įkaitus asfaltui, žieminės ar universalios padangos tampa minkštesnės, todėl suprastėja jų sukibimas. Be to, jų protektorius nėra pritaikytas efektyviai pašalinti vandenį, todėl važiuojant šlapia kelio danga, ypač didesniu greičiu, didėja rizika nesuvaldyti automobilio“, – teigia „Gjensidige“ atstovas.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos, eksploatuojamos šiltuoju metų laiku, kelia didesnį triukšmą ir greičiau dėvisi, todėl jų naudoti nerekomenduojama.

Svarbu ne tik padangų tipas, bet ir jų būklė

A. Gučius atkreipia dėmesį, kad vien padangų pakeitimas negarantuoja saugumo – būtina įvertinti ir jų techninę būklę.

Prieš keičiant ar montuojant padangas rekomenduojama patikrinti: protektoriaus gylį ir nusidėvėjimą; ar nėra mechaninių pažeidimų; ar padangos nėra sukietėjusios ar deformuotos; ar padangose palaikomas tinkamas oro slėgis.

Netinkamas slėgis gali turėti įtakos tiek automobilio valdymui, tiek stabdymo keliui bei padangų dėvėjimuisi, todėl šis aspektas yra ne mažiau svarbus nei pats padangų tipas.

„Gjensidige“ ekspertas pabrėžia, kad atsakingas padangų pasirinkimas, jų būklės įvertinimas ir tinkamas eksploatavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti eismo įvykių ir užtikrinti saugumą kelyje.

Kur dėti senas padangas?

Keičiant padangas svarbu nepamiršti ir tinkamai jas utilizuoti.

„Vairuotojai neturėtų kaupti ar išmesti senų padangų. Jas būtina priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo vietose arba atiduoti pardavėjams perkant naujas padangas“, – primena A. Gučius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojams sudarytos galimybės senas padangas nemokamai atiduoti tam skirtose aikštelėse. Tokiais atvejais jos tinkamai bus sutvarkytos.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite